dornai, senovės graikų gentis. Iš pradžių gyveno Šiaurės ir Vidurio Graikijoje. Apie 1200 pr. Kr. kėlėsi į Graikijos pietvakarių sritis; užėmė achajų centrus Mikėnus, Pilą, Tirintą. Dorėnų kraustymasis buvo antroji Egėjo jūros tautų plitimo banga. Iki 11 a. pr. Kr. jie su kitomis gentimis Peloponese užvaldė Lakoniką, Argolidę, Kinuriją, Korintą, Megaridę. Įkūrė kolonijų Kretos, Rodo, Teros, Koso, Melo, Sicilijos salose, Pietų Italijoje, prie Juodosios jūros, Mažosios Azijos pietvakarių pakrantėse. 8–6 a. pr. Kr. dorėnų apgyventoje teritorijoje susikūrė Sparta, Argas, Mesenija, Kretos salos poliai. Dorėnai, pirmiausia spartiečiai, nuo kitų graikų skyrėsi atšiauriu charakteriu, darbštumu, kovingumu.
1412