dornis ùgdymas, morãlinis áuklėjimas, viena ugdymo dalių – procesas, kuriuo siekiama suformuoti dorinėms vertybėms atvirą asmenį, gebantį sąmoningai, laisvai ir atsakingai kurti savo gyvenimą ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Dorinis ugdymas grindžiamas žmogaus humanistine samprata ir gyvenimo patirtimi, asmeninėmis, šeimos, aplinkos, tautos ir krašto tradicinėmis ir bendrosiomis vertybėmis. Dorinio ugdymo pagrindiniai tikslai – brandinti ugdytinio dorinę sąmonę, kad jis gebėtų sąmoningai ir atsakingai rinktis elgesio ir gyvenimo būdą, padėti įsisąmoninti ir išreikšti žmogaus esminius egzistencinius patyrimus, poreikius ir siekius, mokyti suprasti ir savarankiškai vertinti pasaulietinių ir religinių pasaulėžiūrų bei ideologinių vertybių sistemas, skatinti poreikį ugdyti asmenybės darną ir sąžinę. Siekiama, kad ugdytinis pažintų ir gerbtų save, suvoktų savo asmens vertingumą, nuolat tobulėtų, puoselėtų pagarbą kitam žmogui, teisingumu ir gerumu grįstų savo santykius su žmonėmis, pažintų, suprastų ir doriniu požiūriu vertintų visuomeninius ir istorinius reiškinius, laikytųsi pilietinės ir demokratinės gyvensenos dorinių principų. Dorinis ugdymas įgyvendinamas tam tikrais metodais ir priemonėmis, iš jų pagrindiniai – pavyzdys, bendravimas, mokomieji ir auklėjamieji žaidimai, ugdytinio veiklos analizavimas ir kita. Dorinio ugdymo funkciją atlieka visuomeninės institucijos (mokykla, religinė bendruomenės), šeima, artimiausia aplinka.
2193