Dorohostáiskiai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Zaberezinskių atšaka, paveldėjusi iš jų Leliwos herbą. Pradininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalavijininkas (1539–47) Mikalojus Petraitis Aleknaitis (Kuchmistraitis; m. 1547). 1547 iš valdovo Žygimanto Augusto gavo teisę įkurti miestelį savo valdoje Dorohostaiske (Lucko apskr.). Jo sūnus Mikalojus (apie 1530–1597) ėmė vadintis Dorohostaiskiu ir pradėjo naują giminės liniją. Jis ir kiti Dorohostaiskiai vartojo Manvydo prievardį, pabrėždami ryšį su garsia 15 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Manvydų gimine, 1413 Horodlėje gavusia Leliwos herbą. Mikalojus 1566–76 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkas, 1576–97 Polocko vaivada. Lietuvos Statuto taisymo komisijos narys, dalyvavo derybose dėl Liublino unijos (1569), buvo vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų lyderių.
Dorohostaiskių herbas (iš A. Kojalavičiaus-Vijūko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas, vadinamas Nomenklatorius, išspausdintos 1905 Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Pasižymėjo karuose su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, ypač per Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro 1579 žygį į Polocką. Jo lėšomis Losko spaustuvėje 1577 išspausdinta lenkų publicisto A. F. Modrzewskio veikalo Apie valstybės patobulinimą (Commentariorum de Republica emendanda) vertimas į lenkų kalbą (su A. Volano dedikacija leidėjui).
Mikalojaus sūnus Kristupas Dorohostaiskis (1562–1615 08 03 Vroclave) studijavo Strasbūre ir Fribūre. Kariavo imperatoriaus gvardijoje Ispanijai priklausančiuose Nyderlanduose. Už nuopelnus gavo imperijos barono titulą. Kurį laiką gyveno Venecijoje, Ferraroje, Bolonijoje ir Neapolyje. Susidomėjęs žirgais Neapolyje studijavo hipologiją, parašė knygą Hipika, arba Knygos apie žirgus (Hippica, to jest O koniach księgi 1603 61861), populiariausią Abiejų Tautų Respublikos šios srities vadovėlį. Grįžęs į Lietuvą tapo artimas Zigmanto Vazos dvarui (nors rėmė Evangelikų reformatų bažnyčią), 1588–90 ėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininko, 1590–92 – raikytojo, 1592–96 – pataurininkio garbės pareigas. 1596–97 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų, 1597–1615 – didysis maršalka. Ties Koknese pasižymėjo 1601 mūšyje su Švedijos kariuomene. 1610–11 dalyvavo kare su Rusija, per Smolensko tvirtovės apgultį buvo sužeistas. Gydydamasis Silezijoje mirė (palaidotas Ašmenoje).
Kristupo brolis Petras (m. 1611) 1605–11 buvo Smolensko vaivada. Petro sūnus Vladislovas (1611–38), netekęs tėvo, buvo globojamas dėdės Kristupo Radvilos. 1632–33 studijavo Vokietijoje ir Olandijoje. 1636–38 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininkas. Jo ir pusbrolio Petro sūnaus Alberto mirtimi baigėsi Dorohostaiskių giminės vyriškoji linija.
2336
-Dorohostaiskis; -Zaberezinskiai; -Mikalojus Petraitis Aleknaitis; -Kuchmistraitis; -Manvydas; -Manvydai; Mikalojus Dorohostaiskis; -Kristupas Dorohostaiskis; -Petras Dorohostaiskis; -Vladislovas Dorohostaiskis; -Albertas Dorohostaiskis