Tanning Dorothea (Dorotėja Tãning) 1910 08 25Galesburg (Ilinojaus valstija) 2012 01 31Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų tapytoja, grafikė, skulptorė, rašytoja. Savamokslė (1928 trumpai studijavo Knoxo koledže Galesburge, 1930 – Čikagos dailės akademijoje). Nuo 1935 su pertraukomis gyveno Niujorke, 1949–76 – Prancūzijoje.
Dorothea Tanning
20 a. 4–5 dešimtmetyje D. Tanning iliustravo knygas, tapė, rengė savo kūrybos parodas, bendravo su garsiais, po II pasaulinio karo iš Europos į Niujorką emigravusiais menininkais, susipažino su M. Ernstu (vėliau tapo jo žmona). Ankstyvieji jos kūriniai paveikti europietiškojo siurrealizmo idėjų, atspindi šios krypties meninius principus. Fantastinės scenos kruopščiai ištapytos, gausu erotinių vaizdinių, paslaptingų simbolių, perteikiamos sudėtingos jausenos. Dailininkę išgarsino paveikslas Gimtadienis (1942), t. p. paveikslai Eine Kleine Nachtmusik (Mažoji nakties muzika 1943), Fatala (1947), Laiku nelaiku (1948), Svečių kambarys (1950–52), Kelios rožės ir jų fantomai, Rožė ir šuo (abu 1952). Šiuo laikotarpiu ji sukūrė kostiumų ir scenovaizdžių G. Balanchine’o baletams Nakties šešėlis (1945), Ragana (1950), Bayou (1952), nusifilmavo H. Richterio filmuose (Svajonės, kurias galima nupirkti 1943, 8 x 8: Šachmatų sonata aštuoniais judesiais 1957).
6 dešimtmečio viduryje išryškėjo D. Tanning individualaus tapybos stiliaus bruožai – vaizdai sukonstruoti tarsi iš fragmentiškų atplaišų, lyg suskaldyti, figūriniai motyvai atrodo tirpstantys, spalvos skaidrios, tapysena laisvesnė (Baltas valsas 1954, Nemiga 1957, Avangardas 1966, Gryno oro filosofija, Šešėliai, abu 1969). Gyvendama Paryžiuje kūrė grafiką, apipavidalino knygų (litografijų albumas Septyni vaiduokliški pavojai / Les Sept Périls Spectraux 1949), autorine technika sukūrė koliažų, piešinių, trimačių minkštų objektų, kuriuos eksponuodavo kaip instaliacijas (Pavot viešbutis, kambarys nr. 202 1970–73). Po M. Ernsto mirties 1976 grįžusi į Niujorką, nuo 1980 daugiausia tapė didelio formato paveikslus, akcentavo skirtingų realybių prasilenkimą, pasąmonines jausenas (Tiesiog studijoje 1979, Lipant kopėčiomis 1987). Nuo 7 dešimtmečio tapė abstrahuota maniera, daugiausia autobiografinių patirčių temomis, vaizdavo moters kūno formų užuominas, gėlių žiedų motyvus (Zephirium apochripholiae 1997).
D. Tanning. Laiku nelaiku (aliejus, 1948, Moderniojo meno muziejus Niujorke)
D. Tanning parašė apysakų, poezijos (rinkiniai su jos piešiniais – Rytoj / Demain 1964, Iš kūno ir iš aukso / En chair et en or 1973, Turinys / A Table of Content 2004, Artėjant prie šito / Coming to That 2011), romaną Bedugnė: savaitgalis (Chasm: A Weekend 2004), atsiminimų knygą Gimtadienis (Birthday 1986), autobiografiją Tarp gyvenimų: menininkė ir jos pasaulis (Between Lives: An Artist and Her World 2001).
1994 D. Tanning įsteigė Wallaceʼo Stevenso apdovanojimą (skiriamas už poeziją). 1997 Niujorke įkurtas D. Tanning fondas.
2648