Dòrsetas (Dorset), grafystė pietvakarių Anglijoje. Pietuose ribojasi su Lamanšo sąsiauriu, vakaruose – su Devono, šiaurės vakaruose – Somerseto, šiaurėje ir šiaurės rytuose – Viltšyro, rytuose – Hampšyro grafystėmis, pietryčiuose per Solento sąsiaurį – su Vaito sala. Aukščiausia Dorseto vieta – Lewesdono kalva (279 m). Plotas 2653 km2. 779 tūkst. gyventojų (2024). Bournemoutho, Christchurcho ir Poole’o miestų konurbacijoje (BCP) gyvena apie pusė grafystės gyventojų (apie 400 tūkst., 2024). Grafystės centras – Dorchesteris (21 tūkst. gyventojų, 2024). Grafystės administraciją sudaro dvi unitarinės tarybos: BCP taryba ir Dorseto taryba, administruojanti likusią, pagal plotą daug didesnę, bet rečiau gyvenamą, labiau kaimišką grafystės dalį. Grafystėje vyrauja kaimo vietovės. Didžiausią plotą užima žemės ūkio naudmenos, nors dauguma gyventojų dirba kituose ūkio sektoriuose.
Dorseto kraštovaizdis (Abbotsbury kaimas)
Viena pagrindinių Dorseto ūkio šakų yra turizmas, ypač pakrantės miestuose Bournemouthe, Poole’e ir Weymouthe. Bournemouthas kaip kurortas žinomas nuo 1879. Regionas kasmet pritraukia daugiau kaip 3 mln. britų turistų ir 300 tūkst. užsienio lankytojų. Poole’as ir Bournemouthas garsėja keramikos dirbinių ir plytų, farmacijos produktų ir chemikalų gamyba, inžinerijos ir elektronikos vystymu. Veikia apie 18 tūkst. įmonių, 90 % jų yra labai mažos (2024). Beveik visa Dorseto pakrantė patenka į Dorseto ir Rytų Devono kranto (Juros periodo krantas; Pasaulio paveldo vertybė nuo 2001) teritoriją.
Istorija
Pirmieji žmonės, pasirodę dabartinio Dorseto teritorijoje mezolito laikotarpiu (maždaug 8000 pr. Kr.), buvo medžiotojai. Pirmieji sėslūs gyventojai įsikūrė neolite (maždaug 3000 pr. Kr.). Geležies amžiuje (800 pr. Kr. – 1 a. vidurys) keltų durotrigų gentis dabartinės grafystės teritorijoje įrengė piliakalnių. Žinomiausias jų – Maiden Castle’as – yra didžiausias piliakalnis Jungtinėje Karalystėje ir vienas didžiausių Europoje. Romėnams užkariavus Britaniją (43) netoli Maiden Castle’o buvo įkurta romėnų gyvenvietė Durnovaria (dabartinis Dorchesteris; nuo jo ir grafystės vardas). 7 a. pabaigoje Dorsetą užvaldė saksai, jis tapo Vesekso karalystės dalimi. 789 šaltiniuose minimas pirmasis vikingų įsiveržimas į Britų salas įvyko Dorsete, Portlando pakrantėje. 17–18 a. palei Dorseto pakrantę buvo išplitęs piratavimas ir kontrabandinė prekyba. 18 a. Poole’as tapo didžiausiu Dorseto uostu, užmegzti prekybos ryšiai su Niufaundlando žvejais skatino audinių, virvių ir tinklų gamybos augimą aplinkiniuose miestuose ir kaimuose.
Maiden Castle’o piliakalnis
Pramoninė revoliucija iš esmės aplenkė Dorsetą, nes čia trūko anglies išteklių. 19 a. Dorsetas tapo vienu profesinių sąjungų judėjimo židinių (1834 įkurta žemės ūkio darbininkų profesinė sąjunga). Per II pasaulinį karą Dorsete aktyviai rengtasi Sąjungininkų Normandijos operacijai (1944), Poole’as ir Portlandas tapo svarbiais karinių dalinių perkėlimo uostais.
3197