Dòrseto kultūrà, Šiaurės Amerikos ir Grenlandijos archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 600 pr. Kr.–1100 po Kr. dabartinės Kanados Arktiniame salyne ir Grenlandijos salos vakarinėje dalyje. Pavadinta pagal 1920 D. Jennesso tirtą gyvenvietę prie Dorseto kyšulio (Baffino Žemė). Šios kultūros žmonės klajojo mažomis grupelėmis, daugiausia įsikurdavo jūros pakrantėse. Manoma, žiemą statėsi būstus iš sniego, jiems apšildyti naudojo ruonių taukus, vasarą gyveno kailiais aptemptose palapinėse.
Gyventojai vertėsi jūrų medžiokle (medžiojo ruonius, vėplius) ir žvejyba, t. p. medžiojo šiaurinius elnius, avijaučius, paukščius. Manoma, jau turėjo roges ir kajaką, naudojo žeberklus, peilius, aštrius akmeninius įrankius. Rasta įvairių akmeninių statinių bei užtvankų liekanų, ornamentuotų realistinių ir stilizuotų gyvūnų bei žmonių skulptūrų iš kaulo, ilčių (greičiausiai jie naudoti kaip amuletai arba medžioklei skirti magiški daiktai), medžio, ant uolų raižytų atvaizdų. Dorseto kultūra skiriama eskimų protėviams. Šią kultūrą pakeitė Thulės kultūra.