Dortmund (Dòrtmundas), miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Ruhro pramoninio regiono rytuose, į rytus nuo Esseno.
Dortmundo panorama
586 900 gyventojų (2021); priklauso Reino-Ruhro aglomeracijai.
Uostas prie Dortmundo–Emso kanalo. Tarptautinis oro uostas. Juodoji metalurgija, kasybos mašinų, staklių, alaus pramonės įrangos gamyba, kokso chemijos, elektronikos, maisto (Dortmundas – vienas svarbiausių alaus gamintojų Europoje) pramonė.
Technikos (įkurtas 1968), taikomųjų mokslų ir menų (įkurtas 1971) universitetai. 12 mokslinių tyrimų institutų, tarp jų – M. Plancko molekulinės fiziologijos, Gerontologijos, Spektrochemijos ir taikomosios spektroskopijos. Filharmonija, teatrai; muziejai, tarp jų Gamtos istorijos (įkurtas 1910), Ostwallio (20 a. menas), Vestfalijos pramonės, Vokiečių futbolo (įkurtas 2015).
Futbolo stadionas (pastatytas 1974, kelis kartus renovuotas; 81 365 žiūrovų vietos, tarptautinėse rungtynėse – apie 66 000). Zoologijos ir botanikos sodai.
Architektūra
Pilis (16–17 a.). Bažnyčios: dabartinė marijonų (apie 1220, presbiterija 1360, altoriuje dailininko K. von Soesto triptikas, apie 1420), Šv. Reginaldo (13–15 a., bokštas 1701), Šv. Jono Krikštytojo (16 a., altoriuje dailininko D. Baegerto triptikas, apie 1475), Šv. Petro (14 a., išliko 8 a. koplyčios pamatai), Pauliaus Gerhardto (1950, architektas O. Bartningas), Šv. Bonifaco (1954, architektas E. Steffannas). Pramonės įmonių ir darbininkų gyvenamųjų namų kompleksas (19–20 a., architektai B. Möhringas, R. Krohnas; dabar dalyje jo – muziejus).
Buvusios alaus daryklos Union pastatas Dortmunde (1927, architektas E. Moogas, renovuotas 2010, dabar mokslo ir kultūros centras)
Istorija
Pirmąkart minimas 885 (tada vadintas Throtmanni). 1220–1803 buvo laisvasis imperijos miestas, priklausė Hanzos sąjungai, klestėjo iš prekybos (tarp Dortmundo pirklių skolininkų buvo ir Anglijos karalius); Dortmundo pirkliai kūrėsi ir Klaipėdoje (1254 jai buvo suteikta Dortmundo miesto teisė). Per Trisdešimties metų karą (1618–48) smuko.
19 a. prie Dortmundo pradėjus kasti geležies rūdą ir akmens anglis vėl pradėjo plėstis, tapo vienu svarbiausių Ruhro pramoninio regiono centrų. Per II pasaulinį karą Sąjungininkų labai bombarduotas.
Lietuviai
Apie 1880 Dortmunde apsigyveno lietuvių, daugiausia iš Mažosios Lietuvos. Daugiau lietuvių atvyko po 1900. Po I pasaulinio karo buvo apie 2000 lietuvių. Dauguma jų dirbo kasyklose. Dalis emigravo į Didžiąją Britaniją ir Jungtines Amerikos Valstijas, grįžo į Lietuvą.
1921 J. Brakšio iniciatyva įsteigta Dortmundo lietuvių draugija. 1932 K. Alminas suorganizavo lietuvių kalbos kursus. 1951 į Dortmundą atsikėlė dar kelios lietuvių šeimos. Iki 20 a. pabaigos veikė Vokietijos lietuvių bendruomenės Dortmundo apylinkė.