Dörverden (Dèrferdenas), miestelis Vokietijos šiaurės vakaruose, Žemutinėje Saksonijoje, į pietryčius nuo Bremeno, Weserio dešiniajame krante.
9 000 gyventojų (2019). Pro Dörverdeną eina Hannoverio–Bremeno geležinkelis ir plentas. Dörverdeno apylinkėse auginami smidrai. Turizmas. Gotikinė Šv. Kozmo ir Damijono bažnyčia (1454), rotušė (1976). Dörverdeno vietovė pirmąkart paminėta apie 1200 (vadinta Dörffernu; dabartinis pavadinimas maždaug nuo 17 amžiaus).
Lietuviai
1945 09 Dörverdene buvo įkurta lietuvių karo pabėgėlių stovykla. 1945 čia gyveno daugiau kaip 700 lietuvių, veikė pradžios mokykla (60–70 mokinių), gimnazija (100 mokinių), vaikų darželis, koplyčia (kun. B. Zdanavičius). 1945 išrinktas lietuvių komitetas (vėliau pervadintas Lietuvių sąjungos skyriumi). Veikė mišrus Aušrinės choras (vadovai A. Narbutas, M. Liuberskis ir kiti), tautinių šokių grupė (vadovė D. Liuberskytė), t. p. skautų tuntas (vadovas A. Samušis), Lietuvių katalikų moksleivių ateitininkų sąjungos skyrius (vadovas J. Jasaitis), vairuotojų, elektromechanikų, siuvimo, kirpimo, kalbų ir kiti kursai. Buvo leidžiami laikraščiai: Aktualiosios informacijos (1945–1946), Kirvarpa (1945–46), Lietuvis (1945), žurnalas Aušros belaukiant (1945–46). Veikė paštas (turėjo savo pašto ženklus, sukurtus dailininko J. Steponavičiaus). 1946 lietuvius perkėlus į Seedorfą stovykla uždaryta.
Dörffern