Dotnuvà, miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, prie Šiaulių–Kėdainių plento; seniūnijos ir parapijos centras. 643 gyventojai (2021). Per miestelį teka Dotnuvėlė (Nevėžio dešinysis intakas). 4 km į vakarus nuo miestelio yra geležinkelio stotis. Dotnuva linijinio, miestams nebūdingo plano. Mūrinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Margelei Marijai bažnyčia ir bernardinų vienuolynas (1773–1810). Ambulatorija, slaugos namai, paštas, pagrindinė mokykla (1849–1949 pradinė, 1949–56 septynmetė, vidurinė 1956–95), kultūros namai (nuo 1951), biblioteka (nuo 1945).
Dotnuva
Istorija
Dotnuva minima 14 a.; nuo 1372 valsčiaus centras. 1545 minimas dvaras, 1568 – kaimas. Dotnuvos dvare 1572 leista steigti miestelį, rengti 2 savaitinius turgus ir dvi metines muges. 1582 vadinama miesteliu. Prieš 1636 pastatyta bažnyčia; kitą medinę bažnyčią 1672 pastatydino bajorai Mlečkos. 1701 įsteigtas bernardinų vienuolynas, 1796 prie jo atidaryta triklasė mokykla (1803 mokėsi 187, 1817 – 266, 1822 – 276, 1828 – 177 mokiniai), kuri greitai pertvarkyta į penkių klasių mokyklą. 1803–35 veikė apskrities mokykla. 1777 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis privilegija leido Dotnuvoje rengti savaitinį turgų ir 4 metines muges. 1810 pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas. Dotnuvos bernardinai aktyviai dalyvavo 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimuose (už tai Rusijos valdžia 1835 uždarė vienuolyno mokyklą, o 1864 – vienuolyną; 2 vienuoliai ištremti į Sibirą, 1 uždarytas į kalėjimą). 1844 įsteigta realinė dviklasė mokykla. 1821, 1833, 1896 ir 1911 miestelis degė.
Dotnuvos herbas
Dotnuvos dvare (dabar Akademija) apie 1908 įsteigta kooperatinė pieninė, 1911 įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1919–22 veikė vidurinė žemės ir miškų ūkio mokykla, 1922–27 Dotnuvos žemės ūkio technikumas, 1924 įsteigta žemės ūkio kademija (1945 perkelta į Kauną). Dotnuva buvo nepriklausomos Lietuvos valsčiaus centras, čia veikė 2 malūnai, odų dirbtuvė, 8 krautuvės. 49 Dotnuvos žemės ūkio technikumo šauliai 1923 dalyvavo Klaipėdos sukilime.
1941 iš Dotnuvos į Sibirą ištremta 21, 1948, 1951 – 17 žmonių. Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai (žuvusiesiems 1991 Dotnuvos kapinėse pastatytas paminklas). Dotnuva buvo apylinkės, kolūkio, 1950–59 rajono centras. 1956–96 turėjo miesto statusą. 1990 buvusiame bernardinų vienuolyne įkurtas kapucinų vienuolynas.
2022 patvirtintas Dotnuvos herbas. 1833 buvo 432, 1865 – 494, 1897 – 616, 1923 – 491, 1959 – 1150, 1970 – 1212, 1989 – 867, 2001 – 775, 2011 – 687 gyventojai.
2723
1303