Dóvainonių pliakalnis, Kapitõniškių pliakalnis, piliakalnis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Dovainonių ir Kapitoniškių kaimų, Kauno marių šiauriniame krante. Dovainonių piliakalnis datuojamas pirmo tūkstantmečio pradžia–13 amžiumi.
Dovainonių piliakalnis – trikampio formos kranto kyšulys. Šlaitai 9–15 m aukščio, statūs. Dalį piliakalnio nuplovė Nemunas ir Kauno marios; išliko 1/3 aikštelės (23 m ilgio, 13 m pločio šiaurinėje, 6 m – vakarinėje dalyje) ir 1/2 pylimo. Aikštelės šiaurrytiniame pakraštyje yra 1 m aukščio ir 5 m pločio (prie pagrindo) pylimas. Apie 2–3 m žemiau piliakalnio aikštelės (vakarų pusėje) tęsiasi kranto kyšulys (23 m ilgio ir 4–7 m pločio), kuris nuo Dovainonių piliakalnio atskirtas 10 m pločio (viršuje) ir 2 m gylio grioviu. Manoma čia buvus Dovainonių piliakalnio papilį ar priešpilį.
Žvalgomuosius tyrimus 1953 atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas), 1977 ir 1983 Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (Kultūros paminklų apsaugos taryba), 1993 Kultūros paveldo mokslinio centro (Kultūros paveldo centras) archeologai. 1957 Istorijos institutas ištyrė (vadovė Ona Navickaitė‑Kuncienė) 278 m2, 1992 Lietuvos nacionalinis muziejus (tyrimų vadovas Valdas Steponaitis) 15 m2 ir 1994–95 Istorijos institutas (tyrimų vadovas G. Zabiela) 67,5 m2 plotą. Piliakalnyje aptiktas iki 3,75 m storio kultūrinis sluoksnis, kyšulyje aptikta kultūrinio sluoksnio žymių. Rasta titnago dirbinių, geležinis peiliukas, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Apie 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Dovainonių piliakalnio yra buvusio Kapitoniškių pilkapyno vieta, apie 1 km į pietryčius yra Dovainonių pilkapynai.