dovanójimai, lietuvių tradicinių vestuvių apeigos – namiškių dovanos jaunajai ir jos dovanos jaunojo artimiesiems bei jų dovanos marčiai. 16 a.–17 a. pradžios istoriniai šaltiniai mini gausias marčios dovanas jaunojo artimiesiems, 17 a. pabaigos – ir dovanas marčiai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje dovanojimų apeigos tapo sudėtingesnės, įgijo regioninių ypatumų. Jaunosios giminės jaunajai dovanas teikė vieną ar du kartus: per mergvakarį arba jungtuvių dienos rytą ir per užgėras (dar ačiavimas). Marti vyro giminę apdovanodavo (didysis dovanojimas) po keltuvių klėtyje arba troboje, atvedus ją prie stalo, 20 a. pirmoje pusėje – kai kur prieš guldytuves arba vestuvių pabaigoje, per marčpietį. Klėtyje svočia imdavo dovaną iš skrynios, paduodavo marčiai, kuri, ją įteikusi, pabučiuodavo apdovanotąjį, kartais su juo pašokdavo. A. Juškos teigimu, 19 a. Veliuonos apylinkėse marčios dovanas, suvertas ant karties, į seklyčią, kur jos per marčpietį būdavo dalijamos, atnešdavo du jos pabroliai. Marti dovanas kiekvienam užkabindavo ant kaklo, vyro tėvus apdovanodavo pasiūtais drabužiais – nuo galvos iki kojų, dieverius – stuomenimis, rankšluosčiais, mošas – stuomenimis, skarelėmis ir kitais. Tada būdavo apdovanojama marti – vadinamasis atsidovanojimas, arba sumestinis dovanojimas, – jaunojo tėvai, broliai, seserys, giminės, svečiai sumesdavo į lėkštę pinigų, įteikdavo kitų dovanų jauniesiems.
Jaunoji dovanas dalydavo per visas vestuves – apjuosdavo rankšluosčiais jaunojo pabrolius, piršlį, kvieslį, arba maršalką, muzikantus, kraitvežius, apdovanodavo stuomenimis ją pasitinkančius jaunojo tėvus ir kitus. Atvažiavusi į vyro namus užkabindavo juostą ant šiaudų kūlio varčioje, rankšluostį arba stuomenį ant dubens ar anytos paduotos sviestinės, ant samčio, krosnies ir kitur. Dėjo dovaną prie šulinio, pirtyje ant krosnies, klėtyje ant aruodo ir kitur. Dovanomis jaunoji tarsi įsipirkdavo į vyro namus, jo giminę, bendruomenę; manyta, kad taip palenkianti sau jo namų dvasias globėjas.
Ilgainiui keitėsi dovanojimų apeigų pobūdis, dovanų sudėtis ir sumažėjo apdovanojamųjų. Dovanos jauniesiems dažnai įteikiamos be apeigų, o jaunieji artimuosius bei gimines dažniausiai apdovanoja vestuvių pabaigoje, prieš marčios pietus.
2273