Dovilė Zelčiūtė

Dovilė Zelčiūtė

Zelčitė Dovilė 1959 04 30Kaunas, lietuvių rašytoja. L. Zelčiaus ir D. Juronytės duktė. 1986 baigė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). Mokytojavo, dirbo savaitraščio Nemunas redakcijoje.

Kūryba

Išleido poezijos rinkinius Akligatvio erdvė (1991), Duženų sniegas (1997), Pagrindinis vaidmuo (2000), Dar minutėlę pusvalandį (2001), Lapkričio pratimėliai (2003), Klaidinantys judesiai (2009), Paleisk mano ranką (2011), Džuljetos suknelė (2013), Prieglaudos miestai (2018), Šokiai Vilniaus gatvėje (2020, Maironio premija 2021), rinktinę Atgal į vandenį (2004), poezijos ir fotografijos knygą Stotys / Stations (su A. Aleksandravičiumi, 2006). Poezijoje vyrauja teatro tema, atviras žvilgsnis į gyvenimą, pabrėžtinai asmeniškas kalbėjimas, poetizuojama kasdienybė. Parašė knygas Drama be taisyklių: Algimanto Aleksandravičiaus portreto kontūrai (2006), Mirties kilpa lietuvių fotografijoje (2007), Kelionė su Oskaru Koršunovu (2014), romaną Gastrolės (2009), pokalbių apie teatrą knygą Po repeticijos (2011), knygą vaikams Raktas po kilimėliu: mažosios istorijos (2016), atsiminimų knygą Augau teatre (2022).

Dovilė Zelčiūtė

Sudarė knygas Jurga: atsiminimai, pokalbiai, laiškai (2008, apie J. Ivanauskaitę), Neužmirštamas Vaižgantas (su Alfonsu Pakėnu, 2010).

Apdovanojimai

Poezijos pavasario laureatė (2021).

Gimberienė; Zelčiūtė-Gimberienė

2271