dozimètrija (dozė + gr. metreō – matuoju), jonizuojančiosios spinduliuotės sąveiką su gyvąja ir negyvąja gamta apibūdinančių dydžių matavimo metodai. Matuoja spinduliuotės dozes, radioaktyviųjų preparatų aktyvumą, kuria rentgeno, gama, beta, neutronų spinduliuotės sugertosios, ekspozicinės, lygiavertės dozių (apšvitos dozė) ar jų kitimo matavimo prietaisus. Nustato apšvitos ribinį, leidžiamąjį stiprį, leidžiamąją, vienkartinę leidžiamąją, pavojingąją ir mirtinąją dozę. Dozimetrija skirstoma pagal taikymo sritį, spinduliuotės rūšį (alfa, beta, gama, neutronų, rentgeno spinduliuotės dozimetrija), sugertosios spinduliuotės energijos matavimo principą. Taikomoji, arba standartinė, dozimetrija (tiriama nacionalinėse laboratorijose ir prabavimo rūmuose) kuria apšvitos dozių ar jų kitimo matavimo prietaisus (dozimetras). Darbo vietos apsaugos dozimetrija kontroliuoja darbo vietų (pvz., prie branduolinių reaktorių, greitintuvų) švitinimo jonuzuojančiąja spinduliuote stiprį. Indvidualioji dozimetrija matuoja dirbančio personalo per tam tikrą laiką gautą spinduliuotės dozę. Klinikine dozimetrija naudojamasi spindulinėje terapijoje. Techninė dozimetrija tiria spindulinius reiškinius kietajame kūne, dirbant radiocheminius darbus, sterilizuojant maistą, vaistus. Kosminių skrydžių dozimetrija laiduoja astronautų apsaugą nuo kosminių spindulių. Biologinė dozimetrija tiria jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį poveikį. Įterptų radioaktyviųjų preparatų dozimetrija naudojamasi augalų ir gyvųjų organizmų radiometrijoje. Mikrodozimetrija tiria sugertosios spinduliuotės energijos (suminės dozės) pasiskirstymą mikroskopiniuose objektuose (ląstelėse, molekulėse). Pagal matavimo principą dozimetrija skirstoma į kietojo kūno (pagrįstą kietojo kūno reakcija į spinduliuotę, pvz., termoliuminescencija), fotografinę (pagrįstą fotografinės emulsijos pajuodimu), jonizacinę (pagrįstą dujų jonizacija), cheminę (pagrįstą cheminėmis reakcijomis).
Dozimetrija svarbi ten, kur dirbama su radioaktyviosiomis medžiagomis, radioterapijoje (žmonių radiologinei apsaugai), technikoje (rentgeno ir gama defektoskopijoje, branduolinių reaktorių procesų kontrolėje), geologinėje žvalgyboje, branduolio fizikoje, radiochemijoje, radiobiologijoje.
Dozimetrija susikūrė atradus jonizuojančiąją spinduliuotę ir jos fizikinį, cheminį, biologinį poveikį žmogaus organizmui.