Jančar Drago (Dragas Jánčaras) 1948 04 13Maribor, slovėnų rašytojas. Slovėnijos mokslų ir menų akademijos narys (1995). 1974 kalėjo už antitotalitarizmo propagandą. 1987–91 slovėnų PEN centro pirmininkas.
Parašė novelių (rinkiniai Pono Houžvičkos piligrimystė / Romanje gospoda Houžvičke 1971, Apie išblyškusį piktadarį / O bledem hudodelcu 1978, Augsburgas ir kitos tikros istorijos / Augsburg in druge resnične pripovedi 1994, Žmogus, kuris žiūrėjo į tvenkinį / Človek, ki je pogledal v tolmun 2004), romanų (Galerininkas / Galjot 1978, Šiaurės pašvaistė / Severni sij 1984, Pašiepiamas troškimas / Posmehljivo poželenje 1993, Katarina, povas ir jėzuitas / Katarina, pav in jezuit 2000, Statytojas / Graditelj 2006, Bevardis medis / Drevo brez imena 2008, Tą naktį aš ją mačiau / To noč sem jo videl 2010, Taip pat ir meilė / In ljubezen tudi 2017), dramų (Didysis briliantinis valsas / Veliki briljantni valček 1985, Hallstattas 1994, Šiaurės pašvaistė / Severni sij 2005, Tyliai einantis laikrodis / Niha ura tiha 2007), esė (Terra incognita 1989). Kūrinių pagrindinė tema – žmogaus likimas pasaulyje, kurį valdo nesuprantami istoriniai mechanizmai, herojai – dažniausiai visuomenės atstumtieji, nusikaltėliai. Kūryboje ryšku kritiškas požiūris į gyvenamąjį metą, visuomenę ir istoriją; vyrauja moderni rašymo technika. Herderio premija (2003).
Drago Jančar
2018