Dramblio Kaulo Kranto gamta

Drablio Káulo Krañto gamtà

Dramblio Kaulo Kranto gamtinis žemėlapis

Krantai ir reljefas

Dramblio Kaulo Kranto pietinius krantus skalauja Atlanto vandenyno Gvinėjos įlanka. Krantas (jo linijos ilgis 515 km) mažai vingiuotas; vakaruose aukštas, uolėtas, rytuose lėkštas, yra lagūnų (didžiausios Ebrié, Aby) ir nerijų. Geologinį pagrindą sudaro prekambro kristalinis pamatas (vyrauja granitai). Didžiąją šalies reljefo dalį sudaro aukštumos. Šiaurinę ir centrinę dalį užima plati plynaukštė su pavieniais kalnais; žemėja pietų kryptimi nuo 500–800 m iki 300–350 m aukščio. Vakaruose, Gvinėjos, Liberijos ir Dramblio Kaulo Kranto pasienyje, yra Nimbos kalno masyvas (1752 m; aukščiausias šalyje). Šalies pietuose plyti kalvota aliuvinė pakrantės žemuma (užima apie 1/4 šalies ploto) – vakaruose siaura, rytuose išplatėja iki 200 kilometrų.

savana Nimbos kalno apylinkėse

paplūdimis Grand Bassame (Dramblio Kaulo Kranto pietryčiai)

Klimatas

Dramblio Kaulo Kranto pietuose klimatas jūrinis ekvatorinis, šiaurėje – musoninis subekvatorinis. Jamusukre sausio mėnesio vidutinė temperatūra 26 °C, liepos – 25 °C. Paros temperatūros svyravimo amplitudė didėja šiaurės kryptimi nuo 5–8 °C iki 14–15 °C. Šalies pietuose per metus iškrinta 1300–2300 mm, kitur – 1100–1800 mm kritulių. Drėgnasis sezonas gegužės–spalio mėnesiais.

Dramblio Kaulo Kranto gamtinis kraštovaizdis

Vidaus vandenys

Upių tinklas tankus. Didžiausios upės: Comoé, Bandama, Sassandra, Cavally (ja eina Dramblio Kaulo Kranto ir Liberijos valstybinė siena); būdingi ženklūs vandens lygio svyravimai; laivuojamos tik žemupių ruožuose. Yra krioklių, slenksčių. Patvenktiniai ežerai: Kossou (patvenkta Bandama), Buyo (Sassandra).

Augalija ir gyvūnija

Miškai užima apie 22,4 % šalies teritorijos (2000). Dramblio Kaulo Kranto pietuose auga visžaliai atogrąžų miškai, plynaukštėse – aukštažolė savana, upių slėniuose – galeriniai miškai, pakrantėje – mangrovės. Yra endemų. Veisiasi beždžionės, drambliai, hipopotamai, leopardai, hienos, šakalai, antilopės, buivolai, krokodilai, vėžliai, gyvatės; gausu musių cėcė.

termitynas

Aplinkos apsauga

pelkinis ožys

Saugomos teritorijos užima apie 22,88 % (74 171 km²) Dramblio Kaulo Kranto ploto. 8 nacionaliniai parkai: Banco (įkurtas 1953, seniausias šalyje; plotas 30 km²), Sangbé kalnų (1976; 950 km²), Maraoué (1968; 1010 km²), d’Asagny (1981; 194 km²), Péko kalno (1968; 340 km²), Ehotile salų (1974; 5,5 km²). Pasaulio paveldo vertybės: Comoé nacionalinis parkas (1983; UNESCO pripažintas biosferos rezervatu 1983), Taï nacionalinis parkas (1982; UNESCO pripažintas biosferos rezervatu 1977), Nimbos kalno rezervatas (1981, Dramblio Kaulo Kranto ir Gvinėjos pasienyje; 1992 įtrauktas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą). Ramsaro konvencijos (Dramblio Kaulo krante įsigaliojo 1996) 6 saugomos vietovės (plotas 1273,4 km²).

Dramblio Kaulo Krantas

Dramblio Kaulo Kranto gyventojai

Dramblio Kaulo Kranto konstitucinė santvarka

Dramblio Kaulo Kranto partijos ir profsąjungos

Dramblio Kaulo Kranto ginkluotosios pajėgos

Dramblio Kaulo Kranto ūkis

Dramblio Kaulo Kranto istorija

Dramblio Kaulo Kranto švietimas

Dramblio Kaulo Kranto literatūra

Dramblio Kaulo Kranto architektūra ir dailė

Dramblio Kaulo Kranto žiniasklaida