Drablio Káulo Krañto istòrija
Ikikolonijiniai laikai
Senovėje dabartinio Dramblio Kaulo Kranto teritorijoje gyvenusios lobių, senufų, kulangų, bambarų ir kitos gentys vertėsi medžiokle, žvejyba, žemdirbyste, amatais. Apie 11 a. krašto šiaurinėje dalyje įkurtas Kongo miestas iki 19 a. pabaigos buvo vienas svarbiausių karavanų prekybos centrų Vakarų Afrikoje. Nuo 15 a. Dramblio Kaulo Kranto teritorijos šiaurėje, rytuose, nuo 18 a. – ir vidurio dalyje gyvavo savarankiškos kunigaikštystės. 15 a. pabaigoje Dramblio Kaulo Kranto pakrantes pasiekė portugalų jūrininkai; į šalį pradėjo skverbtis europiečiai. Jie vežė iš čia vergus, dramblio kaulą ir kitas vertybes.
Kolonijinis laikotarpis
1842–43 Half-Assinio, Grand-Bassamo ir kitus pakrantės punktus užėmė prancūzai. 19 a. pabaigoje jie pradėjo veržtis ir į krašto gilumą. 1893 paskelbė jį kolonija ir pavadino Dramblio Kaulo Krantu; nuo 1895 Dramblio Kaulo Krantą valdė Prancūzijos Vakarų Afrikos valdų generalgubernatorius, tačiau dėl vietos gyventojų priešinimosi Prancūzijos kariuomenė visoje šalyje įtvirtino kolonijinę valdžią tik 1908–18.
prancūzai išsilaipina Grand‑Bassame, 1849 03 15 (nuspalvotas raižinys, 19 a. antra pusė, dailininkas M. Calve)
1904–58 Dramblio Kaulo Krantas priklausė Prancūzijos Vakarų Afrikai. Nukariauta teritorija tapo brangakmenių, aukso, mangano rūdos bei žemės ūkio produktų (kavos, kakavos, bananų) tiekėja Prancūzijai ir jos prekių realizavimo rinka. Po Antrojo pasaulinio karo sustiprėjo nacionalinio išsivadavimo judėjimas. Jam vadovavo 1946 susikūrusi Dramblio Kaulo Kranto demokratų partija (Afrikos demokratinio susivienijimo padalinys, toliau – Dramblio Kaulo Kranto demokratų partija–Afrikos demokratinis susivienijimas; lyderis F. Houphouët-Boigny). 1956 Prancūzija suteikė Dramblio Kaulo Krantui autonomiją, o po 1958 referendumo – Prancūzijos Sandraugos nario statusą (ministru pirmininku tapo F. Houphouët-Boigny). 1959 Dramblio Kaulo Krantas su Aukštutine Volta (dabar Burkina Fasas), Dahomėja (dabar Beninas) ir Nigeriu sudarė ekonominę ir politinę sąjungą – Santarvės Tarybą (nuo 1966 jai priklauso ir Togas).
Nepriklausomybės laikotarpis
1960 08 07 buvo paskelbta Dramblio Kaulo Kranto nepriklausomybė; prezidentu išrinktas F. Houphouët-Boigny. Išstojęs iš Prancūzijos Sandraugos, Dramblio Kaulo Kranto su Prancūzija 1961 sudarė ekonominę, politinę ir karinę sutartis. 8 ir 9 dešimtmetyje dėl infliacijos, didėjančios socialinės įtampos įvyko darbininkų ir studentų antivyriausybinių demonstracijų, 1973 ir 1980 – nesėkmingi valstybės perversmai. 1983 sostinė iš Abidjano perkelta į Jamusukrą. Iki 1990 gyvavo vienpartinė politinė sistema; vienintelė legali Dramblio Kaulo Kranto demokratų partija–Afrikos demokratinis susivienijimas. 1993 F. Houphouët-Boigny mirė, prezidentu tapo Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas H. K. Bédié. Dėl nepasitenkinimo vyriausybės politika, krikščionių (šalies pietinės dalies gyventojai) ir musulmonų (šiaurinės dalies gyventojai) religinės nesantaikos politinė padėtis 10 dešimtmetyje buvo nestabili. Per 1999 karinį perversmą H. K. Bédié buvo nuverstas, valstybės ir vyriausybės vadovu tapo generolas Robertʼas Gueï. 2000 Nacionalinio Susirinkimo rinkimus laimėjo Dramblio Kaulo Kranto liaudies frontas (96 vietos) ir Dramblio Kaulo Kranto demokratų partija–Afrikos demokratinis susivienijimas (96 vietos).
F. Houphouët-Boigny (antras iš kairės) ir kiti Afrikos lyderiai Paryžiuje (1961 03 04); pirmas iš kairės Dahomėjos (dabar Beninas) prezidentas Hubertas Maga, pirmas iš dešinės – Nigerio prezidentas Hamani Diori, antras iš dešinės – Aukštutinės Voltos (dabar Burkina Fasas) prezidentas Mauriceʼas Yaméogo
Po 2000 prezidento rinkimų valstybės vadovu tapo Laurentʼas Gbagbo; šalyje prasidėjo karinių pajėgų, lojalių valdžios netekusiam Robertʼas Gueï, ir naujojo prezidento šalininkų susirėmimai. 2001 01 kariškiai nesėkmingai bandė įvykdyti valstybės perversmą. Siekdami nacionalinio susitaikymo, politinių partijų lyderiai Laurentʼas Gbagbo (Dramblio Kaulo Kranto liaudies frontas), Robertʼas Gueï (Demokratijos ir taikos sąjunga), Alassaneʼas Ouattara (Respublikonų susivienijimas) ir H. K. Bédié (Dramblio Kaulo Kranto demokratų partija–Afrikos demokratinis susivienijimas) 2002 10 susitarė nutraukti karo veiksmus. 2003 pradžioje šalies šiaurinę ir vakarinę dalį kontroliavo 3 karinės grupuotės. Pritardamas Prancūzijos pasiūlytam taikos planui Laurentʼas Gbagbo sutiko vyriausybės nariais skirti šių grupuočių atstovus (2003 01 ministru pirmininku tapo Seydou Diarra), tačiau vidaus padėtis išliko nestabili.
Tik 2007 pavasarį pavyko sudaryti tvarią taikos sutartį. po 2010 pabaigoje vykusių prezidento rinkimų (preliminariais duomenimis, juos laimėjo Alassaneʼas Ouattara) kilo neramumai, politinė krizė ir galop pilietinis karas (šalies pietūs, kurioje dominuoja krikščionys ir sutelkta didesnė ekonominė galia, rėmė Laurentʼą Gbagbo, šiaurė, kur gyvena musulmonai, – Alassaneʼą Ouattarą). Padedant Jungtinių Tautų ir Prancūzijos karinėms pajėgoms Laurentʼas Gbagbo buvo nušalintas nuo valdžios. Prezidentu tapo Alassaneʼas Quattara (2015 ir 2020 perrinktas). 2013–14 paskelbta politinė amnestija Laurentʼo Gbagbo (jis buvo kaltinamas karo nusikaltimais, bet 2019 Tarptautinio Teisingumo Teismo išteisintas) šalininkams. Pradėta dinamiškos ūkio plėtros programa (kasmet apie 9 % augimo).
Dramblio Kaulo Krantas yra Jungtinių Tautų (1960), Afrikos ir Mauricijaus bendrosios organizacijos (1961), Afrikos Sąjungos (1963) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1997.
1489
2271
Dramblio Kaulo Kranto gyventojai
Dramblio Kaulo Kranto konstitucinė santvarka
Dramblio Kaulo Kranto partijos ir profsąjungos
Dramblio Kaulo Kranto ginkluotosios pajėgos
Dramblio Kaulo Kranto švietimas
Dramblio Kaulo Kranto literatūra