drapiruõtė (pranc. draperie < draper – suklostyti audinį), klostyta storesnio audinio užuolaida, lango arba durų angos uždanga. Būna siuvinėta, marginta, apsiūta apvadais, kutais. Drapiruotė naudota senovės Graikijoje ir Romoje, viduramžiais. Renesanso ir baroko laikotarpiais buvo populiarios sunkių audinių, vėliau – lengvesnės (dažniausiai šilkinės) drapiruotės. 19 amžiuje drapiruotė tapo itin madingu interjero dekoro elementu.
2972