draug, broliavà, didžiosios šeimos forma Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje.
Draugę sudarė tėvai ir keletas vedusių sūnų su žmonomis. Jie gyveno vienoje sodyboje, bendrai maitinosi, bendrai dirbo ūkio darbus tėvų valdomame ūkyje. Tėvams nusenus ar mirus ūkį tvarkydavo vyriausiasis brolis ir jo žmona. Rytų Aukštaitijoje (apie Kamajus, Užpalius) 19 a. antroje pusėje ūkio šeimininkas atsilygindavo kitiems draugės nariams už darbą: kiekvienam jų pasėdavo linų sklypą, vadinamąją bandą. Draugė ėmė nykti 20 a. pradžioje. Vedę broliai, neatsidaliję nuo tėvų ūkio, likdavo gyventi tėvų pastogėje ne ilgiau kaip dvejus trejus metus, kol pasistatydavo atskirą pirkią. Iki galutinio atsidalijimo jaunavedžių šeima dirbdavo tėvų ūkyje bendrai, maitindavosi atskirai.
Lietuvių gyvenamose Baltarusijos vietose (Apso, Pelesos apylinkėse) draugės būta dar 20 a. antrame ketvirtyje.
L: A. Vyšniauskaitė Valstiečių šeima / Dieveniškės Vilnius 1968.
2273