drausmės statutas
drausms statùtas (karyboje), oficialus teisinis dokumentas, kuris apibūdina karinę drausmę, karių drausmės pažeidimus, vadų ir viršininkų pareigas ir teises karių drausmei garantuoti, drausmines nuobaudas, jų skyrimo bei apskundimo tvarką. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutą (priimtas 1999) tvirtina Seimas. Drausmės statutas tiksliai apibrėžia, kokia veikla yra laikoma karinės drausmės pažeidimu ir kokios konkrečios drausminės nuobaudos už tai skiriamos. Karinės drausmės pažeidimu laikoma žinių nuslėpimas arba neteisingų pateikimas, kario vardo žeminimas ir krašto apsaugos institucijų diskreditavimas, tarnybinės informacijos atskleidimas, neteisėto įsakymo davimas ir vykdymas, savavališkas pasišalinimas, krašto apsaugos sistemos simbolių išniekinimas, kario, ypač pavaldinio arba vado įžeidimas, seksualinis priekabiavimas, apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ir kita. Numatomos drausminės nuobaudos: papeikimas, ūkiniai darbai, draudimas išeiti iš tarnybos vietos, pataisos areštas, tarnybinio atlyginimo sumažinimas, laipsnio pažeminimas, profesinės karinės tarnybos kariams – atleidimas iš pareigų arba tarnybos.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje vadai patys nustatydavo bausmes kariams už nusižengimus (jos minimos 16 a. Etmono artikuluose). Lietuvos Respublikos kariuomenėje iš pradžių galiojo Rusijos imperijos drausmės statutas, 1928 buvo įvestos Drausmės baudimo taisyklės. 1935 priimtas pirmasis drausmės statutas veikė iki sovietinės okupacijos 1940.
645