draustnis, teritorija, kur gamtos ir kultūros paveldo turtų apsaugos ir didinimo, mokslo ir mokymo tikslais ribojama žmogaus veikla. Draustiniai steigiami norint išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus, laukinių augalų, gyvūnų, grybų buveines ir rūšis, genetinių požiūriu vertingas jų populiacijas, užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams bei pažintiniam turizmui. Pagal saugomų objektų ypatumus draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.
Gamtiniai draustiniai pagal paskirtį būna geologiniai (žemės gelmių struktūroms, atodangoms, uolienoms, fosilijų kompleksams saugoti), geomorfologiniai (tipiškiems ir unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti), telmologiniai (tipiškiems ir unikaliems pelkių kompleksams saugoti), hidrografiniai (upių, ežerų, tvenkinių elementams ar jų pavyzdžiams išlaikyti), pedologiniai (natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams saugoti), botaniniai (retoms augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms, buveinėms ir biotopams saugoti), zoologiniai (naudingoms, retoms ir nykstančioms faunos rūšims saugoti ir gausinti, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti), botaniniai zoologiniai (retoms ir nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims bei jų bendrijoms saugoti), talasologiniai (vertingiems jūrinės aplinkos kompleksams ir ekosistemoms saugoti), genetiniai (genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir gyvūnų rūšims saugoti).
Kultūriniams draustiniams priklauso archeologiniai (archeologinių objektų sankaupoms ar kompleksams saugoti), istoriniai (su istoriniais įvykiais ar žymiais asmenimis susijusioms vietovėms, istoriškai reikšmingoms gyvenvietėms saugoti), etnokultūriniai (architektūros ar etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančioms gyvenvietiems, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, legendomis sureikšmintų objektų sankaupoms saugoti), architektūriniai (urbanistiniai) draustiniai (istorinių miestų, miestelių, kaimų architektūros ypatumams saugoti).
Kompleksiniams draustiniams priklauso kraštovaizdžio (charakteringiems ir originaliems gamtiniams ar kultūriniams kraštovaizdžiams saugoti) ir kartografiniai (ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms saugoti) draustiniai.
Būna ir siauros specializacijos draustinių, kuriuose saugoma tik viena kuri augalų ar gyvūnų rūšis, grupė (vėžiai, uogos).
Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami valstybiniai, savivaldybių bei valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantys draustiniai.
Visų draustinių teritorijoje draudžiama bet kokia veikla, pažeidžianti saugomų objektų apsaugą. Kai kuriuose draustiniuose draudžiama medžioti, žvejoti, ardyti lizdus ir urvus, šienauti.
Draustinių yra daugelyje valstybių. Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje jie vadinami specializuotaisiais rezervatais, Bulgarijoje, Vokietijoje – saugomaisiais kraštovaizdžiais, Šveicarijoje – apsauginėmis zonomis.
Apie Lietuvos draustinius straipsnyje Lietuvos draustiniai.
-draustiniai
1323
2271