kondensacinis higrometras (oro drėgniui matuoti)
drėgmmatis, prietaisas dujų, skysčių ir kietųjų (ir biriųjų) medžiagų drėgniui matuoti. Dujų drėgnis matuojamas sorbciniais drėgmėmačiais, kurių veikimas grindžiamas absorbento fizikinių ir mechaninių savybių pokyčiu kintant medžiagos drėgniui; ypač jautrūs yra pjezokvarciniai drėgmėmačiai. Yra ir kitokių dujų drėgmėmačių, kurių veikimas pagrįstas, pvz., sausų ir drėgnų dujų skirtingu šilumos laidumu, elektrinio potencialo jodo ir sieros anhidrido aplinkoje pokyčiu atsiradus vandens dėl sublimacijos, per tiriamas dujas sklindančios infraraudonosios, ultravioletinės ir radioaktyviosios spinduliuotės intensyvumo pokyčiu, iki visiško kondensavimosi atšaldytų dujų masės ar tūrio pokyčiu. Oro drėgniui matuoti dažniausiai naudojami higrometras ir psichrometras.
Skysčio (naftos, alkoholio) drėgnis dažniausiai matuojamas talpiniais drėgmėmačiais (jų veikimas grindžiamas skysčio elektrinės talpos nustatymu), konduktometriniais drėgmėmačiais (drėgmės kiekis nustatomas pagal skysčio elektrinį laidį), kai kuriais dujų drėgmėmačiais. Kietųjų medžiagų drėgniui matuoti, be talpinių ir konduktometrinių drėgmėmačių, naudojami radioizotopiniai ir rezonansiniai drėgmėmačiai, kurių veikimas grindžiamas vandenilio atomų savybe sugerti tam tikro dažnio radijo bangas.