vamzdinė drena
drenà (angl. drain – sausinti), drenažo elementas – požeminis dirbtinis vandentakis (vamzdis, ertmė) gruntiniam, kai kada ir paviršiniam, vandeniui surinkti ir nuleisti, dirvožemiui aeruoti. Būna sausintuvas (į šią dreną vanduo suteka iš sausinamo ploto) ir rinktuvas (į jį vanduo patenka iš sausintuvų). Dažniausiai naudojamos vamzdinės drenos, daromos iš keraminių (vientisų arba skylėtų, 40–250 mm skersmens), plastikinių (lygių arba gofruotų, 50–75 mm skersmens), asbestcementinių (paprastai skylėtų, 100–300 mm skersmens), rečiau betoninių ir metalinių vamzdžių. Įrengiant drenažą drenos apdedamos vandenį gerai praleidžiančia medžiaga (armeniu, smėliu, žvyru, stiklo pluoštu). Vanduo į vamzdines drenas įteka pro vamzdžių sandūras arba pro specialias skylutes, plyšius.
Nevamzdinės (ertminės) drenos būna su užpildu ir be užpildo (urveliai, plyšiai). Užpildas daromas iš 8–10 cm skersmens akmenų, žabinių (žabų ryšulių), 7–10 cm skersmens karčių, suklotų 1–2 eilėmis, šiaudų; klojamas tranšėjos ar kitos iškasos dugne ir uždengiamas velėna. Labai didelio skersmens drenos, kuriomis galima vaikščioti, vadinamos galerijomis.
drenos: a – vamzdinė, b ir c – nevamzdinės su užpildu (b – žabinių, c – akmenų); 1 – drena, 2 – armuo, 3 – podirvio žemė, 4 – žabiniai, 5 – velėna, 6 – akmenys