1945 02 13–14 subombarduotas Dresdenas
Drèsdeno istòrija. Dresdenas išsiplėtojo iš Elbės šiauriniame krante buvusios slavų lužitėnų žvejų gyvenvietės Drezdzany. 1206 pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Miesto teisės nuo 1216. 1485 tapo Saksonijos hercogų (nuo 1547 kurfiurstai) rezidencija, 1806–1918 buvo Saksonijos karalystės sostinė.
Labai nukentėjo per 1491, 1685 gaisrus, Septynerių metų karą (1756–63), Napoleono karus.
16 a. antroje pusėje perstatytas renesanso, po 1685 gaisro – baroko stiliumi. Garsėjo kultūriniu gyvenimu: dvaro muzikos kapela (įkurta 1549), opera (nuo 1666), hercogų ir karalių tapybos ir kitais dailės rinkiniais.
Nuo 17 a. vyko manufaktūrų (ėmė daugėti gyventojų – nuo 21 000 žmonių 1699 iki 63 000 žmonių 1755), nuo 19 a. – mašinų pramonės plėtra.
1813 08 26–27 prie Dresdeno įvyko Dresdeno mūšis.
1849 05 03–09 Dresdene vyko sukilimas prieš Saksonijos karalių Frydrichą Augustą, kuris atsisakė pripažinti Frankfurto nacionalinio susirinkimo priimtą Vokietijos imperijos konstituciją (ji Vokietiją numatė paversti monarchijų federacija ir šiek tiek riboti karaliaus teises). 19 a. toliau daugėjo gyventojų (1890 jų buvo 276 000); Dresdenas tapo vienu Vokietijos darbininkų ir socialdemokratų judėjimo centrų.
Iki II pasaulinio karo Dresdenas – vienas gražiausių Europos miestų, vadintas Florencija prie Elbės. Tarpukariu pastatyta tiksliosios mechanikos, optikos, elektrotechnikos įmonių.
Labai sugriautas II pasaulinio karo pabaigoje: 1945 02 13–14 naktį Dresdeną bombardavo 800 Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karo lėktuvų; antskrydžiai truko iki 04 17 (žuvo apie 135 000 Dresdeno gyventojų).
1945 05 08 užimtas SSRS kariuomenės; 1949–90 priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai.
1412
-Dresdenas