dresūrà (pranc. dresser – dresuoti), cirko žanras.
Dresūra pasaulyje
Dresūros pradmenų jau būta senovės Kinijoje, Indijoje, Egipte, Graikijoje, Romoje, Bizantijoje. Viduriniais amžiais mugėse dresuotus gyvūnus rodė klajojantys komediantai. Kaip savarankiškas cirko žanras dresūra susiformavo 16–18 a. viduryje. Daugiausia dresuoti žirgai. 18 a. antroje pusėje klajojantys žvėrynai pradėjo demonstruoti dresuotus žvėris specialiuose narvuose. 19 a. antroje pusėje vokiečiui C. Hagenbeckui sukūrus išardomą maniežą juosiantį narvą, dresuotų žvėrių pasirodymų padaugėjo. 1887 Hamburge C. Hagenbeckas įkūrė pirmąjį žvėryną‑cirką. Žymesni dresuotojai: anglas Ph. Astley, italų Ciniselli ir prancūzų Franconi šeimos, vokietis Gottholdas Schumannas (1825–98), amerikietis Isaacas A. Van Amburghas (1808–65), rusai A. Durovas ir V. Durovas.
Isaacas Van Amburghas ir jo žvėrys (aliejus, 1839, dailininkas E. H. Landseeras, Karališkoji kolekcija Londone)
Dresūra Lietuvoje
dresuotoja Elžbieta Latvienė atlieka numerį su šunimis (20 a. 6 dešimtmetis)
17–19 a. Smurgainyse (dabar Baltarusija) veikė Radvilų įkurta lokių dresavimo mokykla (vadinamoji Smurgainių akademija); 19 a. joje buvo dresuojami lokiai visiems Europos cirkams (lokininkai). 20 a. vieni pirmųjų lietuvių dresuotojų buvo P. Gudauskas ir P. Tarutis. 20 a. antroje pusėje išgarsėjo dresuotojai A. Kličius, Elžbieta Latvienė, Aldona Latvytė, Olga Variakojienė ir V. Variakojienė, P. Variakojis, Aldona Zabukaitė, Boleslovas Zabukas.
numeris Dresuotos kiaulės (priekyje cirko artistė V. Variakojienė)
1574