Drīdzis (Drýdzis), ežeras Latvijos pietryčiuose, Latgalos aukštumoje, Krāslavos savivaldybėje, apie 10 km į šiaurės rytus nuo Krāslavos. Giliausias ežeras Latvijoje ir vienas giliausių Baltijos šalyse. Plotas 753 hektarai. Ilgis (ištįsęs vakarų ir rytų kryptimi) 9,8 kilometro. Didžiausias plotis apie 4,5 km (vakarinėje dalyje; rytinėje dalyje susiaurėja). Didžiausias gylis 66,2 m (pagal 2020 m. Daugpilio universiteto Ekologijos instituto mokslininkų batimetrinius matavimus; kitais duomenimis, 63,1 m arba 65,1 m), vidutinis gylis 12,8 metro. Paviršiaus altitudė 159,2 metro.
Ežeras rininės kilmės (jo dubenį sudaro kelios susikertančios rinos), su keliomis atšakomis vakariniame ir rytiniame galuose. Kranto linija labai vingiuota (daug įlankų, pusiasalių). 9 salos (vakarinėje dalyje; bendras plotas 18,7 ha); didžiausia Bernātu sala (13,9 hektaro). Krantai vietomis statūs, apaugę mišku. Dugnas smėlėtas, žvirgždėtas, įlankose dumblingas. Išteka Kovšika (iš šiaurinės dalies; per Kauseņsos ežerą nuteka į Sīversą). Protakos jungia su Otso ir Ārdavos ežerais (šiaurėje). Drīdzis priklauso Dauguvos baseinui. Ežere užregistruota 21 rūšis žuvų, tarp jų – ežerinės lašišos, ešeriai, karšiai, karosai, lydekos. Anksčiau ežeras buvo įžuvinamas sykinėmis žuvimis. Drīdzio ežero gamtos parkas (įkurtas 1977; europinės svarbos tinklo Natura 2000 dalis). Šiaurės vakarinėje ežero pakrantėje yra 211 m aukščio kalva (Sauleskalnis, buvusi latgalių šventvietė); joje įrengtas laisvalaikio ir žiemos sporto kompleksas. Pietinėje pakrantėje yra kelios poilsio bazės.
Drīdzis
1929 ištaka sureguliuota, vandens lygis pažemintas (buvęs ežero plotas 800 hektarų).
-Drīdzs; -Dreidzs; -Dreidzas; -Drīdza ezers; -Drydzo ežeras