drgnė, vainkas, atmosferos optinis reiškinys – vainikas aplink Saulę ar Mėnulį, susidaręs dėl šviesos difrakcijos debesies lašeliuose ir ledo kristaluose. Susidaro plonuose, dažniausiai plunksniniuose, aukštuosiuose sluoksniniuose ir aukštuosiuose kamuoliniuose debesyse. Drignės pavidalas – šviesi aureolė arba ratas, kurių kampinis dydis iki 13°. Aureolės vidinė pusė būna žydra, išorinė – raudona; aureolę kartais juosia dar 2–3 vaivorykštiniai ratilai, kurių spalvos išsidėsčiusios tokia pat tvarka kaip aureolės. Vainikų dydis priklauso nuo lašelių ir kristalų, kuriuose lūžta spinduliai, dydžio; kuo jie didesni, tuo vainikas mažesnis. Drignė būna neryški, kai debesis susideda iš įvairaus dydžio lašelių. Plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų ledo kristalai maždaug vienodo dydžio, todėl drignės spalvos būna ryškios.
1163