drožinia, drožybos technika sukurti kūriniai. Drožiama apvaliosios skulptūros, reljefai, dekoratyviniai pastatų eksterjero ir interjero elementai, baldų puošmenys, buities reikmenys, papuošalai.
Istorinė apžvalga
stovas Koranui (Isfahano meistras, medis, 1360)
Iš ikiistorinių laikų išliko drožinėtų kaulo apeiginių skulptūrėlių, amuletų. Drožyba plėtota senovės Rytų šalyse; Mesopotamijoje, Egipte buvo populiarūs drožti cilindriniai antspaudai, amuletai, reljefais puošti klintiniai sarkofagai, stelos. Senovės Graikijoje, vėliau ir Romoje, iš medžio išdrožtos apvaliosios skulptūros dekoruotos dramblio kaulo, aukso plokštelėmis, pusbrangiais akmenimis. Viduramžiais Bizantijoje plito drožinėti liturginiai reikmenys (reljefiniai dramblio kaulo diptikai, triptikai, reljefinės marmuro, dramblio kaulo ikonos), buvo daromos dekoratyvinės medinės bažnyčių durys. Ornamentiniai medžio drožiniai kurti arabų šalyse. Figūrinių medžio drožinių gausu Afrikos, Europos šalių liaudies mene. Drožiniai buvo populiarūs ir vėlyvaisiais viduramžiais – kurti mediniai altoriai, polichromuoti reljefai.
Renesanso epochoje drožinių kurta nedaug, labiau paplito baroko laikotarpiu, ypač 18 a. (altoriai su šventųjų figūromis, sakyklos, stalės, klausyklos).
Waldsasseno (Vokietija) vienuolyno bibliotekos salė (medis, 18 a.)
drožinėtas dramblio kaulo peilis (Indija)
Drožiniai Lietuvoje
Lietuvoje iš trečio–antro tūkstantmečio prieš Kristų išliko medinių drožinėtų namų apyvokos reikmenų, stulpinė žmogaus skulptūra (Šventosios radiniai), gintaro figūrėlių (Juodkrantės lobis). Išliko gotikinių medinių apvaliųjų skulptūrų (Veliuonos madona 15 a. vidurys, Nukryžiuotasis 16 a. pradžia, Bagaslaviškio bažnyčia). Renesanso epochoje kurtos medinės skulptūros, imta naudoti ir patvaresnes medžiagas (granitą, marmurą), medžio drožiniais puošti rūmus (duris, langus, lubas). Medinių statulų daug buvo sakraliniuose pastatuose (Skarulių bažnyčios apaštalų skulptūros, 17 a. vidurys). 1616 Vilniuje drožėjai susibūrė į stalių ir lovininkų cechą; gaminti baldai (stalai, skrynios, suolai), puošti ornamentiniais, figūriniais, heraldinių motyvų drožiniais (įtaką darė Šiaurės Vokietijos, Italijos, Nyderlandų baldai). Bažnyčiose drožiniai puošė altorius, duris, sakyklas, vargonų prospektus, krikštyklas (Kretingos bažnyčios durys, sakykla ir stalės, 17 a. pradžia).
stulpinė žmogaus skulptūra iš Šventosios
17 a. viduryje klestėjo dažyta medinė skulptūra. Kurti ankstyvojo baroko formų biustai, altorių ornamentinis dekoras. Ypač raiškūs 18 a. barokiniai drožiniai: Šv. Kazimiero koplyčios Vilniaus arkikatedroje sakykla, Pažaislio vienuolyno durys, buazerijos, spintos, Smilgių (Panevėžio rajono savivaldybė), Pievėnų (Mažeikių rajono savivaldybė), Bernardinų bažnyčios Vilniuje altoriai. Kurtos klasicistinės religinės tematikos medinės skulptūros: Musninkų, Akmenynės, Pivašiūnų bažnyčiose; dažniausiai polichromuotos. Rokokinių drožinių yra Griškabūdžio bažnyčioje (altoriaus ornamentinis dekoras), neogotikinių – Rokiškio ir Šateikių bažnyčiose.
Kartu su bažnyčių statyba (nuo 16 a.) plito liaudies medžio drožiniai. Meniniu medžio apdirbimu kaimuose vertėsi kai kurie dailidės. Gaminta: namų puošybos detalės (antlangiai, palangės, langinės, vėjinės), smulkioji architektūra (koplytėlės, kryžiai, stogastulpiai), baldai (skrynios, spintos, kėdės, lentynėlės), namų apyvokos ir stalo reikmenys, verpstės ir prieverpstės, audimo įrankiai. Namų apyvokos reikmenis ir moterų darbo įrankius dažnai darydavo ir raižiniais arba kiaurapjūviu puošdavo vyrai. Namų puošybos detales, memorialinius paminklus, medinius margučius, medžio skulptūras, skrynias gamindavo meistrai. Drožinėdavo dažniausiai vienas meistras, tapydavo kitas. 18–20 a. plito polichrominės skulptūrėlės (skulptūrėlių drožyba labiausiai paplitusi Žemaitijoje), reljefai.
L. Šepka. Švč. Mergelė Marija (tėvų Elžbietos ir Justino Šepkų antkapio fragmentas, medis, 1954, Rokiškio krašto muziejus; © LATGA, 2020)
20 a. medžio plastikos kūrinių sukūrė dailininkai V. Kašuba, L. Žuklys, L. V. Strioga, A. V. Ambraziūnas, L. Ločeris (viešbučio Neringa Vilniuje fojė, 1977), S. Šarapovas, A. Každailis (restorane Dainava Varėnoje, 1975), V. Skirgailaitė, S. Kuzma (Juknaičių gyvenvietės parke, 1976–85), R. Kavaliauskas (Vyriausybės rūmų posėdžių salėje Vilniuje, 1983), V. Lukošaitis, A. Smilingis, V. Šerys. Liaudies skulptoriai (S. Riauba, L. Šepka, I. Užkurnys) išdrožė medžio skulptūrų, dekoratyvinių interjero ir eksterjero dirbinių, suvenyrų. Pastatyta medinių memorialinių statinių su skulptūriniu dekoru (Ablingos memorialinis ansamblis, 1972, Čiurlionio kelias, 1975–76, Raganų kalnas Juodkrantėje, 1979–81).
1714
3106