Druck (bltr. ir rus. Друцк; Drùckas), Driutsk, Drutesk, Dručesk, 11–16 a. senosios Rusios ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas. Pasak Drucko evangelijos įrašų, susikūrė 10 a. prie vienos vadinamojo Variagų kelio į graikus atšakų, 1001 pastatyta pirmoji cerkvė. Kitų istorijos šaltinių minimas nuo 1092. 11–12 a. priklausė Polocko kunigaikštystei, 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje Smolensko kunigaikštystei, 13 a. viduryje kurį laiką Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei; 1320 su Vitebsko kunigaikštyste atiteko Algirdui, jam 1345 tapus didžiuoju kunigaikščiu prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (priklausė iki 1772). 12 a. viduryje–16 a. pradžioje Drucko kunigaikštystės centras; valdė kunigaikščių Druckių giminė (nuo 15 a. Druckas – bendra jos nuosavybė). 14 a. viduryje–17 a. Drucke stovėjo pilis. 15 a. Drucko kunigaikštystei suskilus į smulkias dalas ir 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje ištiesinus per Drucką ėjusį Vilniaus–Maskvos kelią, miestas liko nuo jo nuošalyje, smuko. Virto miesteliu (priklausė Sapiegoms), vėliau kaimu (Talačyno rj., Vitebsko sr., Baltarusija).
1412