Dručka, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima iš Aukštaitijos – partizanai, ryšininkai ir rėmėjai.
Kilę iš Vaičėnų kaimo (Obelių vlsč.). Tėvai Juozas Dručkus (1893 04 02–1977 04 02; jo tėvas Justinas – 1863–64 sukilimo dalyvis) ir Konstancija Jasiūnaitė‑Dručkuvienė (g. 1889 Pyragiškiuose, Ragelių vlsč., m. 1977 04 20) buvo mažažemiai. Jų sodyba buvo nuolatinė partizanų buvimo vieta. Duktė Antanina Dručkutė (1919 04 03–2002 10 25) nuo 1944 rudens buvo Lokio rinktinės ryšininkė, globojo partizanus sodyboje įrengtame bunkeryje (veikė dar ir 1954).
Su tėvu ir savo sūnumi Petru (g. 1941 08 27) išgelbėjo 1950 07 01 kautynėse prie Degučių ežero (Aleksandravėlės apylinkės) sužeistą Birutės būrio vado pavaduotoją (nuo 1949) giminaitį Albiną Dručkų (g. 1925 Kalnuočiuose, Obelių vlsč., m. 1951 05 Prodės miške, Latvija). Nuo sovietinio saugumo tardymų ir kankinimų Juozas ir Petras liko suluošinti, nukentėjo ir Antanina.
Antaninos brolis Balys (g. 1923 09 23, m. 1945 05 22 prie Mičiūnų) su pusbroliu Vytautu Dručkumi (g. 1923, m. 1951 04 10 Strazdų kaime, Tauragnų vlsč.) ir Baliu Vaičėnu (slapyvardžiai Lordas, Liubartas, Pavasaris) 1944 antroje pusėje organizavo partizanų būrius (1944 pabaigoje sujungti į Vyties kuopą); 1944 12 27 visi dalyvavo Antazavės šilo kautynėse. Balys 1945 03 buvo suimtas ir sumuštas, vežamas į Obelius nužudytas; giminių slapta palaidotas Obelių kapinėse. Vyties kuopos Džiugo rajono štabo viršininkas, partizanų puskarininkis Vytautas kovojo drauge ir su latvių partizanais Latvijos pietuose, žuvo kautynėse kartu su B. Vaičėnu ir dar 5 kovotojais partizanų rėmėjo J. Čibiro sodyboje. Antaninos ir Balio brolis Andrius nuo 1945 buvo partizanas (m. 2018 08).
Andrius Dručkus (dešinėje) ir B. Vaičėnas (1946)
1359