Drùcko kunigaikštỹstė, 12 a.–16 a. pradžios dalinė kunigaikštystė Dniepro intako Drucės aukštupio baseine. 12 a. atskilo nuo Polocko žemės. Centras Druckas. Valdė kunigaikščiai Druckiai.
13 a. antroje pusėje jiems įtaką darė Minsko, 14 a. pirmoje pusėje – Vitebsko kunigaikščiai. 14 a. viduryje prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir skilo į vyresniosios ir jaunesniosios šakos (kunigaikščio Michailo sūnų Vasilijaus ir Semiono) valdas, 15 a. – į dar smulkesnes. Vyresniosios šakos kunigaikštis Andrius (Vasilijaus vaikaitis) žuvo Vorsklos mūšyje (1399), jo sūnūs įpėdinių neturėjo ir didumą jų valdų Vytautas 1411 atidavė Vilniaus vyskupijos kapitulai. Jaunesnioji šaka suskilo į kelias atšakas: Druckių (jų pradininkai su maištininku Mykolu Glinskiu 1508 pabėgo į Maskvą), Sokolinskių, Horskių, Bahrinovskių, Ozereckių, Prichabskių, Putiatų, Babičių, Toločinskių, Videnickių, ir Drucko kunigaikštystė 16 a. pradžioje nustojo gyvuoti.
Kunigaikščių Druckių herbas
Jos buvusių kunigaikščių palikuonių valdos ilgainiui virto dvarais, nors patys jie kunigaikščių titulą išlaikė. Po 1564–66 administracinių teritorinių reformų buvusi kunigaikštystės teritorija priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Oršos apskričiai.
-Drucko kunigaikščiai; -Druckiai; -Sokolinskiai; -Horskiai; -Bahrinovskiai; -Ozereckiai; -Prichabskiai; -Putiatai; -Babičiai; -Toločinskiai; -Videnickiai; -Druckis
683