drugia (Lepidoptera), vabzdžių (Insecta) klasės būrys. Susiformavo iš apsiuvų mezozojaus viduryje. 4 pobūriai: Zeugloptera, Aglossata, Heterobathmiina, Glossata. Apie 146 570 rūšių. Paplitę visur, išskyrus Antarktidą.
Kūnas 1–60 mm ilgio, apaugęs plaukeliais ir žvyneliais. Krūtinėje 3 poros kojų. Pilvelis sudarytas iš 10 segmentų. Sparnai (jų 2 poros) apaugę žvyneliais; priekiniai dažniausiai didesni už užpakalinius. Gysloti (gyslų skaičius, jų padėtis svarbi drugių sistematikai). Žvynelių pigmentas ir mikrostruktūra lemia drugių spalvą; įvairiaspalvių žvynelių mozaika sudaro sparnų raštą. Patinai gali turėti kvapiuosius žvynelius (perlinukai, satyrai). Kai kurių drugių patelių sparnai redukuoti. Dažnai viena sparnų pusė būna slepiamoji (panaši į aplinką). Daugumos drugių burna čiulpiamojo tipo: vamzdelį sudaro pakitę apatiniai žandai, pritaikyti siurbti skystą maistą – nektarą, sulą, vaisių sultis. Graužiamojo tipo burną turi dantytosios kandys (Micropterygidae), mintančios žiedadulkėmis. Kai kurie drugiai – maišuočiai (Psychidae), verpikai (Lasiocampidae) – visai nesimaitina.
spungė (Inachis io)
Uoslės organai yra ūselių paviršiuje. Ūseliai būna pjūkliški, plunksniški, buožiški ir kitų formų. Patinų labiau išsivystę negu patelių, ilgaūsių kandžių (Adelidae) – kelis kartus viršija kūno ilgį. Galvos šonuose pora facetinių akių, virš jų dažnai būna 2 paprastosios akys. Skonio organai yra burnos srityje arba ant kojelių.
machaono vikšras
Drugiai vystosi su visiška metamorfoze. Kiaušinius deda ant substrato, tinkamo išsiritusiam vikšrui maitintis. Kiaušinius gaubia sudėtingos mikrostruktūros išorinis apvalkalas (chorionas), juose daug trynio. Vikšrai turi galvą, 3 krūtinės ir 11 pilvelio segmentų, kurių paskutiniai 3 susilieję. Krūtinėje 3, pilvelyje 2–5 (dažniausiai 4) poros kojų. Vikšrų spalva labai įvairi, dažniausiai jie įvairiaspalviai, kai kurie su šereliais (kartais jie nuodingi). Dažnai nuodinga drugių hemolimfa (kraujas). Drugių vikšrai minta augaliniu maistu, dažniausiai lapais, tik kai kurių kandžių vikšrai minta vašku, žinduolių arba paukščių sudžiūvusia oda, plaukais, plunksnomis. Paprastai gyvena pavieniui, kai kurie šilko lizduose (įvairūs verpikai, obelinės kandys). Vikšras vystosi nuo kelių savaičių iki 2 metų. Per tą laiką jis neriasi 4–5 kartus. Baigęs vystytis vikšras virsta lėliuke, kuri būna prisitvirtinusi prie substrato, užsikasusi žemėje ar šilko kokone. Kokoną gamina iš šilko siūlų, kuriuos išskiria šilko liaukos, atsiveriančios apatinėje lūpoje.
akiuotasis sfinksas
Primityvių drugių (dantytųjų kandžių) lėliukė laisvoji; maišuočių, tikrųjų kandžių, medgręžių lėliukės pereinamojo tipo; visų kitų drugių lėliukės dengtosios. Lėliukės stadija trunka nuo 2 savaičių iki kelių mėnesių. Lėliukės stadijos pabaigoje apvalkalas trūksta. Iš jo išlenda gležnas drugys (sparnai nesusiformavę). Padidėjus hemolimfos slėgiui sparnų gyslose sparnai išsitiesia, padidėja, sukietėja, darosi tinkami skraidyti. Suaugę drugiai gyvena nuo kelių valandų (maišuočiai) iki 9 mėnesių (dilgėlinukai, spungės). Trumpai gyvenantys drugiai visai nesimaitina, ilgiau gyvenantys minta žiedų nektaru. Dalis drugių apdulkina augalus (ypač žydinčius naktį). Tikrosios kandys (Tineidae) gadina maisto produktus, kailio, vilnos ir šilko gaminius. Kai kurie drugiai sparčiai nyksta, saugomi, įrašyti į daugelio šalių Raudonąsias knygas.
Lietuvoje apie 2300 rūšių. 47 drugių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Jiems išsaugoti įsteigti Dukstynos, Gerdašių, Ringovės ir kiti entomologiniai draustiniai. Kai kurios drugių rūšys (admirolas) žiemai išskrenda. Apie 2 % drugių yra žemės ūkio augalų ar miškų kenkėjai (kopūstinis baltukas, ąžuolinis lapsukis, obuolinis vaisėdis). Pagrindinės šeimos: kandys, lapsukiai, ugniukai, verpikai, baltukai, pelėdgalviai, sfinksai, sprindžiai.
juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne)
1618
3030