drudai, keltų dvasininkai. Buvo lygiateisiai su genčių vadais, riteriais, atleisti nuo duoklės, karo tarnybos, kitų prievolių. Druidais būdavo ir moterys. Druidai žinias perduodavo eiliuotai ir tik žodžiu. Studijavo gamtą, astronomiją, matematiką, mediciną. Sprendė viešuosius ir privačiuosius ginčus, nustatinėjo bausmių dydį, turėjo teisę žmogų ar visą gentį paskelbti už įstatymo ribų ir atimti teises. Garbino ąžuolus ir amalus, atlikdavo žmonių aukojimo ritualus. Vyriausiasis žynys būdavo išrenkamas iki gyvos galvos. Prasidėjus karams su romėnais (1 a. prieš Kristų) druidai žadino keltų tautinę savimonę. Įvedus krikščionybę pirmiausia sunyko Galijoje, vėliausiai Airijoje.
Du druidai (raižinys, Bernardo de Montfaucono knygos Antika, paaiškinta ir pavaizduota piešiniuose (L’Antiquité expliquée et représentée en figures t. 2 1722 ) iliustracija
2271