Drujà (Друя, Druja), agromiestelis (oficialiai nuo 2009) Baltarusijoje, Vitebsko srityje, prie Dauguvos ir Drujos santakos, Latvijos pasienyje.
865 gyventojai (2019). Barokinis bernardinų vienuolynas su bažnyčia (1646), sinagoga (18–19 a.), unitų ir stačiatikių cerkvės (18–19 a.). Parkas (19 a.).
Istorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Druja buvo svarbus pasienio postas. 15–16 a. valdė Masalskiai. 1525 pastatyta bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. 1552 Drujoje buvo 112 dūmų, 5 smuklės. 17 a. Drują valdė Sapiegos; gerokai išplėtė miestą, pasistatydino pilį, Drujos upės dešiniajame krante įkūrė vadinamąjį Sapiegyno priemiestį. 1612 pastatyta pirmoji Drujos unitų bažnyčia (antroji 1778; abi sunaikintos 1839). 1618–1776 Druja turėjo Magdeburgo teises. 1646 Sapiegos pastatydino katalikų Šv. Trejybės, Sapiegyne – Šv. Jono bažnyčią. Druja nukentėjo per Šiaurės karus. 1693 Drujoje įsikūrė dominikonai (vienuolynas panaikintas 1832), 1767 pasistatė bažnyčią (1909 susprogdinta). 18 a. Drujoje buvo 17 bažnyčių ir cerkvių. 1776 pastatyta sinagoga; veikė kahalas; Druja buvo stambus prekybos centras. 1892 Drujoje buvo 5524 (70 % žydai), 1921 – 2453 gyventojai.
2271
Lietuviai
Dauguma Drujos gyventojų yra lietuvių palikuoniai. Vietovės gyventojų slavėjimas prasidėjo jau 11–12 a., kai kraštą valdė Polocko kunigaikščiai, gyventojus krikštijo stačiatikiais, kūrė vienuolynus. Lietuvių kalbą Drujos apylinkėse visiškai nustota vartoti 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje.
L: O. Hedemann Historia Powiatu Brasławskiego Wilno 1930.
2706