druskos

drùskos, cheminių junginių klasė. Medžiagos, gaunamos rūgšties vandenilio joną pakeitus metalo, amonio ${\mathrm{NH}}_4^{+}$ ar kitu jonu arba bazės –OH grupę pakeitus rūgšties liekana (anijonu). Jei pakeičiami visi vandenilio jonai, gaunamos normaliosios, arba neutraliosios, druskos (kalio karbonatas K₂CO₃, kalcio chloridas CaCl₂), jei pakeičiami ne visi vandenilio jonai arba hidroksigrupės (–OH), – rūgščiosios arba bazinės druskos: natrio hidrokarbonatas NaHCO₃, vario hidroksichloridas Cu(OH)Cl, druskos su 2 skirtingais katijonais ir vienu anijonu vadinamos dvigubosiomis (kalio aliuminio sulfatas, dar vadinamas alūnu KAl(SO₄)₂·12H₂O, su keliais katijonais ir keliais anijonais – mišriosiomis (pvz., AgClBr). Dar yra kompleksinių druskų (kompleksiniai junginiai), bipolinių druskų, pvz., betainas (CH₃)₃N⁺CH₂COO^–. Druskos yra joniniai kristalinės struktūros junginiai. Beveik visos natrio, kalio ir amonio druskos, nitratai, acetatai ir chloridai tirpsta vandenyje (išskyrus polivalenčių metalų druskas). Vandeniniuose tirpaluose yra visiškai arba iš dalies disocijavusios į jonus; silpnų rūgščių ir silpnų bazių druskos tirpdamos hidrolizuojasi. Kai kurios druskos iš vandeninių tirpalų kristalizuojasi kristalohidratų pavidalu, pvz., CuSO₄·5H₂O. Tarpusavyje druskos reaguoja, jei susidaro blogai tirpstančios arba kompleksinės druskos. Gamtoje yra druskų klodų, kai kurių (natrio chlorido, kalio chlorido, fosfatų) yra ištirpusių jūrų ir druskingųjų ežerų vandenyje. Druskų yra augaluose ir gyvūnų organizme; įvairios druskos sudaro 5,5 % žmogaus kūno masės. Druskos gaunamos šarmus arba bazinius oksidus veikiant rūgštimis, šarmus – rūgštiniais oksidais, reaguojant rūgštiniams oksidams su baziniais oksidais, mainų reakcija tarp rūgšties ir druskos, bazės ir druskos, tarp dviejų skirtingų druskų, t. p. iš gamtinių telkinių, jūrų, ežerų vandens. Naudojamos chemijos, maisto, tekstilės, popieriaus pramonėje, metalurgijoje, stiklo gamyboje, galvanotechnikoje, žemės ūkyje (trąšos).