Dubičių piliakalnis ir senovės gyvenvietės

Dubičių piliakalnis

Dubčių pliakalnis ir senóvės gyvénvietės yra Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dubičių kaimo.

Piliakalnis

Piliakalnis, vadinamas Karalienės Bonos pilimi, yra Ūlos kairiajame krante, buvusio Pelesos ežero pakraštyje. Gynybinį kompleksą sudaro dvi apie 6 m aukščio stačiais šlaitais kalvos, atskirtos 10–15 m pločio (viršuje) grioviu. Kalvas iš šiaurės rytų ir pietvakarių puslankiu juosia 2 m aukščio pylimas. Aikštelės stačiakampės – 25 × 20 m ir 45 × 30 m dydžio.

Apie 1890 piliakalnį kasinėjo V. Šukevičius. Rado apdegusių ąžuolinių rąstų, didelių plytų, degėsių (radiniai neišliko).

Gyvenvietės

Dubičių pirmoji senovės gyvenvietė

Pirmoji senovės gyvenvietė yra kaimo vakarinėje dalyje, kalvelėje, vadinamoje Salaite, apie 50 m nuo Ūlos dešiniojo kranto. 1959 ir 1962 Istorijos institutas (Lietuvos istorijos institutas) ištyrė (vadovė Aldona Bernotaitė) 364 m² plotą. Aptikti dviejų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Akmens amžiaus kultūriniame sluoksnyje (0,10 m storio) rasta titnaginių dirbinių (trapecinių ir trikampių strėlių antgalių, peiliukų, gremžtukų, rėžtukų ir kita), neolitinės Nemuno ir virvelinės keramikos kultūros puodų fragmentų, akmeninių kirvelių. Pirmo–antro tūkstantmečio kultūrinis sluoksnis – 0,4–0,5 m storio, jo apatiniame horizonte rasta pirmo tūkstantmečio pirmos pusės židinių liekanų, lipdytos brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, geležinių dirbinių, 14–16 a. horizonte – žiestos keramikos ir geležinių dirbinių.

Antroji senovės gyvenvietė yra buvusio Pelesos ežero šiaurės vakarinėje pakrantėje. 1962 Istorijos institutas ištyrė (vadovė R. Rimantienė) 330 m² plotą. Rasta akmens amžiaus titnaginių dirbinių, keramikos fragmentų, t. p. bronzos ir geležies amžių puodų šukių, akmeninių dirbinių.

Trečioji senovės gyvenvietė yra kaimo dirbtuvių teritorijoje, apie 100 m į pietus nuo Ūlos kairiojo kranto, aukštumoje. 1962 Istorijos institutas (vadovės A. Bernotaitė ir R. Rimantienė) ištyrė 120 m² plotą. Aptikti 3 kultūriniai sluoksniai. Akmens amžiaus kultūriniame sluoksnyje rasta titnaginių dirbinių (lancetinių strėlių antgalių, gremžtukų, rėžtukų), ankstyvosios neolitinės Nemuno kultūros (ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų) keramikos fragmentų. Vėlyvojo neolito kultūriniame sluoksnyje rasta virvelinės ir brūkšniuotos keramikos. Virš akmens amžiaus kultūrinių sluoksnių buvo ankstyvųjų viduramžių kultūrinis sluoksnis.

Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Alytaus kraštotyros muziejuje.

Karalienės Bonos pilis; -Dubičių Salaitė; -Salaitė