Dubingi kunigaikštỹstė, 16 a. viduryje–18 a. gyvavusi Biržų-Dubingių šakos kunigaikščių Radvilų privati valda Vilniaus apskrityje. Centras – Dubingiai su pilimi, dvaru, evangelikų reformatų bažnyčia. Dalį Dubingių valdų 15 a. pabaigoje iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio gavo Mikalojus Radvila. Paveldėjo Jurgis Radvila; 1528–30 valdai priklausė apie 195 dūmus, tarp jų 37 – miestiečių, 10 – keliuočių, 9 – bajorų ir 60 – priklausomų žmonių. Valda pradėta vadinti Dubingių kunigaikštyste, kai 1547 Mikalojus Radvila Rudasis gavo Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą ir ėmė tituluotis Biržų ir Dubingių kunigaikščiu – Dubingiai buvo viena svarbiausių jo tėvoninių valdų, esančių netoli Vilniaus. Asvejos ežero apsuptoje Radvilų pilyje Dubingiuose 1547 pabaigoje–1548 pradžioje gyveno jo pusseserė ir (po slaptų vedybų) valdovo Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė.
Dubingių piliavietė Asvejos ežero pusiasalio Pilies kalne
Radvilų pilies liekanos Dubingiuose (Aloyzo Miserovičiaus litografija pagal N. Ordos piešinį iš Album widoków historycznych Polski 4 serijos, išleista 1877 Varšuvoje)
Ne taip kaip kitos Radvilų valdos (pvz., Biržų kunigaikštystė), Dubingių kunigaikštystė būdavo tvarkoma daugiausia samdomų administratorių, t. p. įkeičiama už skolas. 1583 Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus Mikalojus Radvila už 1500 kapų išpirko įkeistas Dubingių kunigaikštystės žemes (apie 150 valakų). Po jo kunigaikštystę valdė Kristupas Radvila Perkūnas, vėliau Jonušas Radvila ir kiti. 1661 Boguslavas Radvila Dubingių kunigaikštystę išnuomojo savo kreditoriui J. Jaspersui; vėlesni nuomininkai: M. Tyzenhauzas, L. Pociejus, K. Puzyna, J. Bialozaras, I. Bogušas, V. Gecevičius. Dubingių kunigaikštystė buvo nualinta per 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karus su švedais ir rusais. Pagal 1643 inventorių, ją sudarė 19 nedidelių kaimų (1 lentelė), pagal 1652 – 6 palivarkai (2 lentelė), pagal 1768 – 3 palivarkai (Dubingių, Gaveikių ir Našiškių). 17 a. viduryje joje gyveno 175 žmonės, po Šiaurės karo (1700–21) – 154.
Miškų zonoje esančioje Dubingių kunigaikštystėje buvo plėtojami miško verslai, todėl gyventojai atlikdavo palyginti daug prievolių, susijusių su miško ūkiu bei verslais. 1808 kunigaikštystę nupirkus M. Tiškevičiui, tapo Tiškevičių ordinacija.
Pažymėta 1613 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje.
1
2
2887