Dubno (Dùbnas), miestas Ukrainos vakaruose, Rovno srityje.
38 000 gyventojų (2014). Dubno įsikūręs prie Ikvos upės (Styro dešinysis intakas). Pro Dubno eina Lvovo–Rovno geležinkelis ir plentas; plentas į Ternopilį. Maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos, cukraus, tabako), baldų, trikotažo pramonė, meninių ir gumos techninių dirbinių gamyba. Kraštotyros muziejus.
2271
Architektūra
Pilis (1489–1506, perstatyta 18 a. antroje pusėje), miesto vartai (16 a.), bernardinų bažnyčia ir vienuolynas (įkurtas 1614, po gaisrų atstatytas 18 a.), medinė cerkvė (17 a.), Liubomirskių rūmai (18 a.).
2271
Istorija
Dubno pirmąkart paminėtas 1099. 11–12 a. dalinės kunigaikštystės centras. 13 a. priklausė Haličo-Voluinės kunigaikštystei, nuo 14 a. – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1569 atiteko Lenkijai. 14 a. čia įsikūrė viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių.
1498 Dubno gavo miesto teises. Nuo 1795 priklausė Rusijai, 1920–39 Lenkijai, nuo 1939 priklauso Ukrainai. 1919–21 ties Dubno vyko atkaklios Lenkijos kariuomenės ir Raudonosios armijos kovos, per II pasaulinį karą 1941 – vienas didžiausių to karo tankų mūšių tarp Vokietijos ir SSRS kariuomenių. 1939–41 čia veikė NKVD stovykla lenkų karo belaisviams, 1942 – getas (1941–44 Dubno buvo okupuotas vokiečių), išžudyta dauguma žydų (1941 jų buvo apie 12 000, arba 58 % Dubno gyventojų).
1412