Dubrovnik (Dùbrovnikas), miestas Kroatijoje, prie Adrijos jūros.
Dubrovniko senamiestis
26 900 gyventojų (2021). Jūrų uostas. Stiklo, tekstilės, odos, maisto pramonė. Taikomosios dailės amatai. Turizmas. Kurortas; gydoma netuberkuliozinės kvėpavimo organų, funkcinės nervų sistemos ligos. Kroatijos mokslo ir meno akademijos Istorijos institutas, Zagrebo universiteto doktorantūros centras. Teatras (įkurtas 1626), kasmetinis teatro festivalis.
Architektūra
Miestas netaisyklingo plano. Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979). Jį juosia dvieilė akmenų mūro siena su 8–16 a. bokštais ir bastionais. 14–15 a. gotikiniai vienuolynai su bažnyčiomis: dominikonų (pradėtas 1315, atstatytas po 1667 ir 1883, 15–17 a. ir 19 a. freskos), pranciškonų (pradėtas 1317, atstatytas po 1667, 15 a. skulptūros); gotikiniai renesansiniai rūmai: Kunigaikščių (1441, architektas O. de la Cava ir kiti, atstatyti 1667–1739) ir vadinamieji Divona (buvusi muitinė ir pinigų kalykla, 1522, architektas P. Miličevićius, broliai Andrijićiai). Seniausia Balkanų šalyse sinagoga (15 a.), 14–18 a. gyvenamieji namai su arkadomis, 15–17 a. akmeniniai tiltai. Bažnyčios: romaninė Šv. Luko (paminėta 1245, atstatyta 18 a.), renesansinės Šv. Spaso (1528, architektai broliai Andrijićiai), Išganytojo (1528, architektas P. Andrijićius), barokinės Šv. Blažiejaus (1717, 16 a. skulptūros), Šv. Ignoto (1725, architektas A. Pozzo), barokinė katedra (1672–1713, architektas A. Buffalini). Didysis (1438, architektas O. de la Cava) ir Mažasis (1441, architektas P. Martinovas) fontanai su skulptūromis. Per 1991–92 kroatų ir serbų kovas sugriauta daug kultūros paminklų.
fortas Bokar Dubrovnike (pradėtas 1461, architektas Michelozzo di Bartolomeo)
2271
Istorija
Įkurtas 615, iki 1205 priklausė Bizantijai (vadintas Raguzijumi, vėliau itališkai Ragusa). 1205–1808 aristokratų valdomas pirklių miestas‑respublika (1205–1358 formaliai pavaldus Venecijai, 1358–1526 – Vengrijai, 1526–1806 Turkijai). Prekybos, kontrreformacijos, mokslo ir kultūros centras (vadintas pietų slavų Atėnais). Klestėjo 15–17 a., smuko po 1667 žemės drebėjimo. 1806–15 užimtas Prancūzijos. 1815–1918 priklausė Austrijai, nuo 1918 – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija). Per 1991–92 kroatų ir serbų kovas 8 mėnesius serbų apsuptas, bombarduotas ir smarkiai apgriautas; atstatytas.
-Raguzijus; -Ragusium; Ragusa; -Ragūza