dubuo

dubuõ (pelvis), kaulinis žiedas liemens apatinėje dalyje. Dubuo jungia kojas su liemeniu. Susideda iš dviejų dubenkaulių, kryžkaulio ir uodegikaulio. Kiekvienas dubenkaulis sudarytas iš trijų suaugusių kaulų: klubakaulio, sėdynkaulio ir gaktikaulio. Dubenkauliai tarpusavyje jungiasi gaktine sąvarža, o su kryžkauliu – kryžmeniniu klubo sąnariu. Stovint dubuo remiasi į šlaunikaulių galvas, sėdint – į sėdimuosius gumburus. Yra didysis ir mažasis dubuo; juos skiria dubens vidumi žiedu einanti ribinė linija. Didysis dubuo turi kaulines sieneles tik iš užpakalio (stuburas) ir šonų (klubakaulių sparnai); priekyje jis atviras. Mažasis dubuo yra trumpas kaulinis kanalas, jo sienas sudaro: užpakalyje kryžkaulis ir uodegikaulis, šonuose sėdynkauliai ir raiščiai, priekyje gaktikauliai. Mažasis dubuo turi dvi atvaras: viršutinę, kuri sutampa su ribine linija, ir apatinę, kuri nukreipta žemyn. Dubens raumenys prasideda nuo stuburo ir dubenkaulių, iškloja dubens vidų, gaubia išorę ir baigiasi prie šlaunikaulių. Jie judina koją klubo sąnaryje arba, nejudinant kojos, visą liemenį. Didžiojo dubens dešinėje pusėje yra akloji žarna su kirmėline atauga, kairėje – riestinė žarna. Mažajame dubenyje yra šlapimo pūslė, lytiniai organai, tiesioji žarna, stambios kraujagyslės ir nervai. Virš mažojo dubens organų yra plonosios žarnos kilpos. Moters dubuo platesnis ir lėkštesnis, jo atvaros platesnės, o dydis ir forma svarbu gimdant, nes pro mažąjį dubenį gimdymo metu slenka vaisius.