Dubýsa, upė Šiaulių, Kelmės ir Raseinių rajonų savivaldybių teritorijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 147,9 km, baseino plotas 2002,4 km2.
Išteka iš Bubių tvenkinio ties užtvanka (Bubių tvenkinio baseinas priskirtas Mūšos baseinui); gamtosauginis debitas (28 l/s) iš tvenkinio išleidžiamas į Dubysos vagą. Teka į pietus pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą. Įteka į Nemuną ties Seredžiumi. Žemupys skiria Jurbarko rajono ir Kauno rajono savivaldybių teritorijas. Dubysa turi daugiau kaip 40 intakų, didžiausi jų: Tilžė, Šiaušė, Gryžuva, Lapišė, Liolinga, Luknė, Mūkė, Kirkšnovė, Gynėvė, Lazduona (kairieji), Lukojus, Kražantė, Dratvuo (dešinieji). Slėnio plotis 300–500 m, šlaitai iki 30 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta galinių morenų ruožą). Aukštupio vagos plotis 5–10 m, gylis 0,5–1,0 m; čia lygiagrečiai su Dubysos aukštupio dalimi eina Dubysos–Ventos kanalas (vietomis jis sutampa su Dubysos vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio – 40–60 m, gylis 0,2–3,0 metrai.
Dubysos slėnis
Dubysos vidutinis nuolydis 0,67 m/km, srovės greitis 0,1–0,9 m/s. Debitas (atitinkamai ties Lyduvėnais ir Padubysiu; m3/s): vidutinis metinis 7,88 ir 13,60, vidutinis pavasario potvynio 75,20 ir 138,00, maksimalus (1962) 184,00 ir 356,00. Vidutinis daugiametis debitas žiotyse 13,4 m3/s.
Dubysa
Per liūtis upė patvinsta; didžiausias poplūdžio debitas (84 m3/s) užregistruotas 1983 Lyduvėnuose. Upės mityba mišri; metino nuotėkio 35 % tenka sniego tirpsmo, 36 % – lietaus, 29 % – požeminiams vandenims. Lyduvėnuose (75 km nuo žiočių; įrengta 1933) ir Padubysyje (17,4 km; 1929) veikia hidrometrijos stotys. 1901–02 prie Dubysos buvo įrengtos kelios hidrometrijos stotys (Navininkų, Betygalos, Plembergo, Ariogalis, Klumpės; veikė iki 1905). 1929–43 žemupuje veikė Seredžiaus vandens matavimo stotis. Upė nuo Ariogalos iki žiočių priklauso Dubysos draustiniui (žiobrių nerštavietės), dalis Dubysos baseino – Kurtuvėnų regioniniam parkui ir Dubysos regioniniam parkui.
Dubysa ties Lyduvėnais
Dubysa
1039