duhkhà (skr.), budizme – kančia, vienas iš 3 svarbiausių egzistencijos požymių. Duhkha laikomi jutimai ir juos sukeliantys išoriniai bei vidiniai (protinė veikla) reiškiniai, atsirandantys dėl žalingų emocijų (klešų) ir karminių priežasčių (priežasties ir pasekmės ryšio, kuris lemia, koks bus kitas atgimimas). Viena svarbiausių kančios priežasčių – troškimas, prisirišimas prie fenomenų pasaulio. Skiriamos kančios 3 pagrindinės rūšys: fizinis ir dvasinis skausmas, permainos, visa persmelkianti kančia. Permainų sukelta duhkha siejama su nepastovumu. Kuo labiau žmogus susijęs su pasauliu, tuo labiau šis keičiasi (nors realybė, anot budistų, yra neapibrėžiama). Pirmųjų dviejų kančios rūšių pagrindas yra trečioji, kurią jaučia visos reinkarnuojančios būtybės, ji yra esamos ir būsimų kančių priežastis. Trečiosios duhkhos neįmanoma išvengti neišsivadavus iš atgimimų rato. Duhkhą aiškina keturios tauriosios tiesos.
2271