dujų lazeris

dùjų lãzeris, optinis kvantinis generatorius, kurio aktyvioji terpė yra dujos (garai). Sudaro vamzdelis arba kamera su aktyviąja terpe ir optinis rezonatorius. Kaupinimu sudaroma aktyviosios terpės dalelių energijos lygmenų užpildos apgrąža. Svarbiausios skiriamosios dujų lazerio savybės, lyginant su kondensuotosios terpės (kietojo kūno ar skysčio) lazeriais, yra šios: aktyvioji terpė vienalytė, skleidžiamos spinduliuotės spektro linijos siauros, dažnis stabilus, platus įvairių darbinių bangos ilgių (100 nm–1000 µm) ir spinduliuotės galios (1000 µW–1 MW – nuolatinės veiklos lazerio, 1 TW – impulsinės veikos lazerio) diapazonas. Pagal kaupinimo būdą dujų lazeriai sąlygiškai skirstomi į dujinio išlydžio (kaupinami elektros išlydžiu), dujasraučius (kaupinami iš anksto pašildytoms dujoms sparčiai plečiantis ir vėstant), cheminius (kaupinami egzoterminėmis cheminėmis reakcijomis). Dujinio išlydžio dujų lazeriams (pirmasis sukurtas helio ir neono dujų lazeris) priskiriami joniniai (argono, kriptono dujų lazeris), molekuliniai (dažnai naudojami anglies dioksido lazeriai su pagalbiniais azoto ir helio komponentais), t. p. elektronų pluoštu kaupinami CO₂ lazeriai, eksimerų lazeriai, kurių aktyvioji terpė yra eksimerai (sužadinti dviejų vienodų molekulių kompleksai), elektronų pluoštu kaupinamų – inertinių dujų molekulės. Cheminiams lazeriams (yra tokių, kuriuose sukeliant vandenilio ir fluoro sąveikos reakciją sužadinamos vandenilio fluorido molekulės) priskiriami ir fotodisociaciniai lazeriai (aktyvioji terpė susidaro dėl molekulių skilimo nuo išorinės optinės spinduliuotės poveikio, pvz., CF₃I garų lazeryje). Dujų lazeriai naudojami įvairiose mokslo ir technikos srityse: lazerinio ryšio sistemose, interferometrijoje, spektroskopijoje, metrologijoje, lazerinėje technologijoje (suvirinimo, gręžimo, pjovimo ir kitoms operacijoms), medicinos aparatūroje, integrinių grandynų gamybos technologijoje, informacijos užrašymo ir atkūrimo sistemose, lazerinėje mikroskopijoje.