dùjų prãmonė, kuro pramonės šaka, apimanti gamtinių dujų telkinių žvalgymą, dujų gavybą, tolimąjį dujų transportavimą dujotiekiais, dirbtinių dujų gamybą iš akmens anglių, skalūnų, naftos produktų ir kitų žaliavų, dujų paskirstymą ir tiekimą vartotojams. Apie 84 % pasaulyje suvartojamų dujų sudaro gamtinės dujos. Jos naudojamos kurui, kaip žaliava – chemijos pramonėje ir kitur. Likusią dalį sudaro dirbtinės dujos: suskystintos naftos dujos (naftos telkinių dujos), gaunamos jas slegiant arba šaldant (susideda iš angliavandenilių), rafinavimo fabrikų dujos, gaunamos distiliuojant žalią naftą arba krekingo būdu perdirbant naftos frakcijas (susideda daugiausia iš vandenilio, metano, etano), specialiosios dujų gamyklų dujos (deguonis, azotas, propanas, acetilenas, helis, argonas, neonas, kriptonas, anglies dioksidas ir kitos), koksavimo dujos. Gamtinės ir dirbtinės degiosios dujos naudojamos technologiniuose procesuose (pvz., metalams pjauti, suvirinimo darbams, elektros ir telefono kabeliams lituoti), kaip kuras – automobilių transportui, kaip gaisro gesinimo priemonė, maisto pramonėje – gazuotų gėrimų gamybai ir maisto produktams atšaldyti.
2003 pradžioje išžvalgytos gamtinių dujų atsargos pasaulyje siekė 155,8 trilijonus kubinių metrų (iš jų Europos Sąjungoje – daugiau kaip 3 trilijonai kubinių metrų). Didžiausi telkiniai yra Vakarų Sibire (Rusijoje), Persijos įlankos šalyse ir Amudarjos baseine (Uzbekijoje ir Turkmėnijoje). Didžiausias gamtinių dujų atsargas turi (trilijonais kubinių metrų): Rusija – 47,6, Iranas – 23,0, Kataras – 14,4, Saudo Arabija – 6,4, Jungtiniai Arabų Emyratai – 6,0, Jungtinės Amerikos Valstijos – 5,2, Alžyras – 4,5, Venesuela – 4,2, Nigerija – 3,5, Irakas – 3,1.
Ilgiausi pasaulio dujotiekiai yra Trans Canada (13 000 km), Pacific (Jungtinėse Amerikos Valstijose), iš Rusijos į kitas Europos valstybes nutiesti Progress (iš Jamburgo, 4600 km), Severnoje Sijanije (iš Urengojaus, 4450 km), Sojuz (iš Orenburgo, 2700 km) bei iš Norvegijos, Nyderlandų ir Alžyro nutiesti dujotiekiai į Europos šalis.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje gamtinių dujų daugiausia išgauta Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Alžyre, Indonezijoje, Norvegijoje, Irane, Nyderlanduose, Saudo Arabijoje ir Uzbekijoje (1 lentelė). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje suskystintų naftos dujų daugiausia gamino (Jungtinių Tautų duomenimis) Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Alžyras, Kinija, Meksika, Venesuela, Rusija ir Japonija, rafinavimo fabrikų dujų – Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Kinija, Rusija, Nyderlandai, Kanada ir Vokietija, specialiųjų dujų – Kinija, Japonija, Rusija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
2002 gamtinių dujų eksportas vamzdynais pasaulyje sudarė daugiau kaip 80 % viso gamtinių dujų eksporto (2 lentelė). 2002 suskystintų dujų eksportas pasaulyje 2002 parodytas 3 lentelėje. Daugiausia gamtinių dujų 2002 importavo (mlrd. kubinių metrų): Jungtinės Amerikos Valstijos – 108,9, Vokietija – 81,7, Italija – 52,5, Prancūzija – 32,7, Belgija – 13,7, Turkija – 12,3, Vengrija – 10,6, Čekija – 10,0, Nyderlandai – 9,1, Ispanija – 8,5. Europos Sąjungos šalys daugiausia gamtinių dujų gauna iš Norvegijos, Rusijos, Alžyro ir Nigerijos.
1
*bendrovės British Petroleum duomenys
2
*bendrovės British Petroleum duomenys
**be eksporto į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalis
3
*bendrovės British Petroleum duomenys
Dujų pramonė atsirado 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje, kai iš akmens anglių gautos dujos buvo pradėtos naudoti gatvėms ir pastatams apšviesti (Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir kitur). 19 a. pabaigoje pradėjus statyti elektrines, apšvietimui vis labiau imta naudoti elektrą. Dirbtinės dujos tapo vienu šilumos gamybos šaltiniu. Po Antrojo pasaulinio karo kaip energijos šaltinis vis plačiau buvo naudojamos požeminių telkinių gamtinės dujos (t. p. prie gamtinių dujų priskiriamas iš anglių kasyklų ir nuotėkų išgaunamas metanas, biogeneratoriuose pagamintos biologinės dujos). Gamtinių dujų gavyba pasaulyje per 40 m, (1963–2002) padidėjo daugiau kaip 4 kartus (nuo 606 mlrd. kubinių metrų iki 2527,6 mlrd. kubinių metrų).
buvusio Šilutės dujų fabriko pastatas
LIETUVOJE dirbtinės dujos gatvių apšvietimui ir buities reikmėms pradėtos naudoti 19 a. antroje pusėje. Vilniaus degiųjų dujų fabrike (įkurtas 1864) dujos buvo gaminamos iš medienos sausojo distiliavimo būdu, Klaipėdos (įkurtas 1861) ir Šilutės (įkurtas 1907) fabrikuose – perdirbant akmens anglis. Visi fabrikai su pertraukomis veikė iki Antrojo pasaulinio karo. 1956 į Lietuvą pradėta vežti (iš Rusijos, Baltarusijos) suskystintąsias dujas, nuo 1961 dujotiekiu iš Dašavos (Ukraina) tiekiamos gamtinės dujos. 1980 suskystintąsias dujas pradėjo gaminti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė (nuo 2009 ORLEN Lietuva). 21 a. pradžioje Lietuvoje dirbtines dujas gamina ORLEN Lietuva, Achema, keletas nedidelių įmonių.
2687
dujų gavyba; gamtinių dujų gavyba