dūljimas, uolienų ir mineralų irimas bei kitimas jų slūgsojimo vietoje veikiant temperatūros svyravimams, atmosferai, vandeniui ir gyviesiems organizmams.
Skiriami dūlėjimo tipai: fizinis, cheminis ir organinis dūlėjimas. Tipas ir intensyvumas priklauso nuo klimato sąlygų ir reljefo. Fizinį dūlėjimą sukelia temperatūros svyravimai, dėl kurių keičiasi uolienų ir mineralų tūris, jos pleišėja. Uolienos dūla ir dėl augalų šaknų plėtimosi. Fizinis dūlėjimas stipriausias esant žemai temperatūrai, subarktinio klimato zonose, kalnuose. Cheminio dūlėjimo metu atmosferos krituliuose ir gruntiniuose vandenyse ištirpę reagentai sąveikauja su uolienomis ir mineralais, keičia jų sudėtį. Pvz., vandenyje ištirpęs anglies dioksidas tirpina klintis. Cheminis dūlėjimas aktyviausias tropinėse ir subtropinėse klimato zonose, kur dėl intensyvaus uolienų tirpimo iš jų išnešami beveik visi cheminiai elementai, lieka tik aliuminis ir geležis, kurių hidroksidai (lateritai ir boksitai) sudaro telkinius. Organinį dūlėjimą sukelia augalai ir bakterijos. Jų išskiriamos organinės rūgštys tirpdo mineralus. Vykstant dūlėjimui susidaro dirvožemiai.
fizinio dūlėjimo apraiška riedulio paviršiuje
2276