dulksnà, smulkių lašelių atmosferos krituliai, iškrintantys iš sluoksninių, rečiau – iš sluoksninių kamuolinių ir lietaus sluoksninių debesų, gali kristi esant rūkui.
Debesyse dulksnos lašeliai susidaro susiliejant debesų lašeliams (nedalyvaujant ledo kristalams), stambėja ir iškrinta. Dulksnos lašelių skersmuo mažesnis nei 0,5 mm, jie vos matomi; nukritę ant vandens paviršiaus nesudaro ratilų. Kritimo greitis labai mažas, jie ilgai plūduriuoja ore, o nukritę ant sauso paviršiaus išlaiko sferinę struktūrą. Per valandą gali iškristi iki 1 mm dulksnos pavidalo kritulių. Kristaliniai dulksnos analogai – smulkios snaigės, sniego grūdai. Pagal kritimo pobūdį dulksna būna tolydi ir su pertrūkiais. Kartais iš lietaus sluoksninių debesų kartu su dulksna krinta ir stambesni lietaus lašeliai (skersmuo didesnis nei 0,5 milimetro). Toks reiškinys vadinamas dulksna su lietumi. Kai dulksnos lašeliai susiliečia su paviršiais, kurių temperatūra neigiama, ima formuotis skaidri ledo pluta (vadinama prišąlančia dulksna; priskiriama lijundros reiškinių grupei).
dulksna (Bournemouth, Jungtinė Karalystė)
Lietuvoje dulksna dažniausiai būna rudenį ir šiltųjų žiemos ciklonų metu.
dulksna
1163