dūmà, ukrainiečių lyrinis epinis dainuojamosios tautosakos žanras. Panaši į rusų istorinę baladę. 16–17 a. susiformavo dauguma dūmos siužetų. Dūmose daugiausia atsispindi ukrainiečių kovos dėl nepriklausomybės su Lenkijos karalyste, Osmanų imperija, Krymo chanatu. Etniniai konfliktai dažnai apibūdinami kaip religiniai. Žmonių likimais perteikiama Ukrainos istorija; daugelis veikėjų turi realius prototipus.
dūma (kobzaris, rečituojantis dūmas)
Dūmose pasakojama apie karių narsumą, patriotizmą, pasiaukojimą ir išdavystes, savanaudiškumą, krikščioniškųjų vertybių gynimą, tikėjimo išsižadėjimą. Siužetų pagrindas – dažnai tragiškai besibaigiantys dramatiški gyvenimo epizodai, jie vaizduojami detaliai, tačiau nėra nuoseklaus įvykių pasakojimo. Veikėjų apsisprendimo motyvai atsiskleidžia monologuose, lyriniuose dialoguose. Dūma prasideda įžanga, tekstuose gausu epitetų, kartojimų, pastovių formulių. Dūmoms būdinga toninė eilėdara, rečitatyvinė (nestrofinė) forma, gausiai ornamentuota melodika.
16–18 a. dūmas kūrė kazokai, dalyvaujantys karo žygiuose, vėliau jas rečitavo klajojantys akli muzikantai kobzariai, pritardami bandūra (kobza) arba lyra.
1461