dūmai

dūmai

dmai, smulkiadispersė sistema, susidedanti iš kietųjų 0,001–0,1 µm dydžio dalelių, pakibusių dujose (ore). Susidaro degant kietajam ir skystajam kurui, vykstant cheminėms ir fotocheminėms reakcijoms. Dūmuose yra anglies oksidų (monoksido CO ir dioksido CO₂), azoto oksidų (NO₂, NO, NO_x), vandenilio sulfido H₂S, sieros dioksido SO₂, azoto, nesudegusio kuro dalelių, suodžių, dervų, deguto lašelių, sunkiųjų metalų (švino, gyvsidabrio). Dūmai padeda susidaryti rūkui ir debesims, teršia orą, blogina mikroklimatą, sulaiko ultravioletinius spindulius. Kenkia sveikatai: sukelia kvėpavimo takų uždegimą, bronchitą, fibrozinius plaučių pakitimus, dūmų sunkieji metalai, patekę į organizmą, mažina eritrocitų ir hemoglobino kiekį kraujuje (ypač kenksmingi vaikams), dirgina akis, stambios dūmų dalelės pažeidžia akių gleivinę ir rageną. Kartais dūmuose būna kancerogeninių medžiagų.

Apsaugai nuo dūmų statomi valymo įrenginiai, įmonės ir gyvenvietės centralizuotai aprūpinamos šiluma bei dujomis. Dūmai naudojami šildymui, perkaitintam garui gauti, maisto produktams rūkyti, dūmų uždangoms (karyboje, filmuojant). Dūmų pavidalu skleidžiamos kovinės nuodingosios medžiagos, žemės ūkio kenkėjų nuodai.

2116