dumblas

dublas, smulkios, minkštos nuosėdos vandens baseinų dugne ir žemės paviršiuje; dirvožemio ir dirvodarinių uolienų granuliometrinis elementas. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir UNESCO klasifikaciją (1990), dirvožemio dumblo dalelių skersmuo mažiau kaip 0,002 mm, pagal N. Kačinskio klasifikaciją – 0,0001–0,001 mm. Susidaro dėl uolienų, jose esančių mineralų dūlėjimo ir dirvodaros procesų. Dumble yra pirminių ir antrinių molio mineralų (beidelitų, montmorilonitų, kaolinitų; jų santykis ir sudėtis įvairios kilmės dirvožemiuose skiriasi), daug geležies ir aliuminio oksidų, kalcio, magnio, kalio, natrio, fosforo, humuso ir mikroelementų (tai augalų maisto medžiagos dirvožemyje). Dumblas suklijuoja dirvožemio daleles į struktūrinius agregatus – formuoja dirvožemio struktūrą. Be to, jos kartu su organinėmis medžiagomis lemia dirvožemio sorbuojamąją gebą ir sorbcijos talpą, kuri labai svarbi dirvožemio ir trąšų tarpusavio sąveikai. Tvenkinių ir ežerų dumblas naudojamas dirvožemiui (ypač smėlio ir priesmėlio) tręšti; išdžiovintas turi iki 40 % CaCO₃, apie 0,4 % azoto, 0,05 % P₂O₅.