dumbljimas, mineralinių nešmenų (dumblo ir smulkaus smėlio dalelių), organinių nuosėdų ir kitų smulkių dalelių kaupimasis drenažo vamzdžiuose, gręžiniuose, filtruose ir kituose hidrotechnikos ir hidromelioracijos įrenginiuose, atviruose vandens telkiniuose, vandens tėkmėse, grunte. Vamzdžių dumblėjimas yra viena svarbiausių drenažo sutrikimo priežasčių. Ežerai ir tvenkiniai dumblėja daugiausia dėl to, kad dugne kaupiasi dėl krantų abrazijos susidariusių nuosėdų. Iš šių nuosėdų ir organinių medžiagų (vandens ir kranto augalijos, planktoninių ir kitų organizmų liekanų) susidaro sapropelis. Vandens telkinys pamažu pelkėja ir gali visiškai užakti. Dumblėja kanalai, grioviai. Nelabai pralaidžių vandeniui dirvožemių paviršių uždumblina potvynių vanduo. Dumblėjimas vyksta purių dirvodarinių uolienų substrate susidarius palankioms bioklimatinėms sąlygoms (palankus šilumos, drėgmės režimas ir organinių medžiagų kiekis). Lietuvoje tokios sąlygos yra Vidurio Lietuvos žemumoje, kur dažniausiai formuojasi derlingiausi rudžemių grupės dirvožemiai. Susidaręs dumblas yra vienas dirvožemių ir dirvodarinių uolienų granuliometrinės sudėties elementų.
265