dubliai (Algae), organizmų grupė. Buvo manoma, kad dumbliai priklauso žemesniesiems augalams, neturintiems lapų, stiebų ir dauginimosi organų. Dabartinėje klasifikacinėje sistemoje dumblių skyriai priklauso skirtingoms karalystėms – augalams, bakterijoms, protistams ir chromistams (Chromista). 8 skyriai: melsvabakterės, prožaliadumbliai, glaukadumbliai, raudondumbliai, chromadumbliai, euglendumbliai, žaliadumbliai, rudadumbliai; apie 150 000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje. Auga pavieniui ir kolonijomis gėluosiuose ir sūriuosiuose vandenyse, karštuose šaltiniuose, drėgname dirvožemyje, ant augalų, uolų, akmenų, sniego. Vandenyje gyvena negiliai (iki 200 m), kur dar prasiskverbia būtina fotosintezei šviesa. Arčiausiai vandens paviršiaus laikosi daugiausia žaliadumbliai. Kai kuriems dumbliams būdinga simbiozė su grybais, infuzorijomis, hidromis. Dumblių ląstelių sienelė susideda iš celiuliozės, pektino, silicio organinių junginių, algino, fucino. Primityviųjų dumblių (melsvabakterių) branduolio medžiaga yra difuzinės būsenos arba branduolys neturi apvalkalėlio. Kartais dumblių ląstelės yra daugiabranduolės. Be chlorofilo, dumbliai turi ir kitų pigmentų (fikociano, fikoeritrino, fukoksantino), kurie dažniausiai susitelkę spalvotose plastidėse chromatoforuose, kartais išsisklaidę po visą citoplazmą (melsvabakterėse). Chromatoforai būna tinklo, žvaigždės, disko, plokštelės pavidalo. Mineralines druskas dumbliai sugeria visu kūno paviršiumi. Atsarginės maisto medžiagos – krakmolas, glikogenas, kiti polisacharidai, rečiau riebalai. Dažniausiai jos susitelkusios standžiuose ląstelės dariniuose pirenoiduose. Daugelis dumblių (titnagdumbliai, melsvabakterės) yra vienaląsčiai, mikroskopinio dydžio. Dažnai jie turi žiuželius, kurie padeda judėti; kiti juda išskirdami gleives. Maži, plūduriuojantys ir pakibę vandenyje dumbliai su kitais organizmais sudaro planktoną. Kartais gausiai daugindamiesi jie sukelia vadinamąjį vandens žydėjimą. Daugialąsčių dumblių gniužulas nediferencijuotas į audinius ir organus. Būna siūliškas (mauragimbės), plokštelės (Monostroma) pavidalo. Sudėtingą gniužulo pavidalą turi rudadumbliai. Pvz., ilgadumblio (Macrocystis) genties rudadumbliai išauga iki keliasdešimties metrų ilgio. Daugialąsčiai dumbliai rizoidais arba paplatėjusia apatine gniužulo dalimi, vadinama padu, prisitvirtina prie vandenyje esančio substrato – dugno nuosėdų, akmenų. Su kitais organizmais sudaro bentosą. Pvz., menturdumbliai ežeruose, raudondumbliai ir rudadumbliai jūrose sudaro ištisas pievas ir sąžalynus. Dumbliai dauginasi nelytiškai (vegetatyviniu būdu, nejudriomis aplanosporomis ir judriomis zoosporomis) ir lytiškai (konjugacija, izogamija, heterogamija, oogamija). Vandenyse dumbliai yra svarbiausi organinių medžiagų producentai ir gyvūnų maistas. Dirvožemio dumbliai (rasta apie 200 rūšių, daugiausia paviršiniuose sluoksniuose) didina derlingumą. Laminarijos (Laminaria), porfyros (Porphyra), Alaria, Rhodymenia genčių dumbliai valgomi (vadinami jūros kopūstais), iš kitų gaunamas agaras (iš agardumblio – Geligium, anfelcijos – Ahnfeltia, gracilarijos – Gracillaria genčių), karagenas (iš Chordus, Gigartina genčių), jodas, kalio druska. Pajūrio kraštuose dumbliais tręšiami laukai, šeriami gyvuliai. Chlorelės (Chlorella) genties dumbliai duoda daug vertingos biomasės. Ankstesniaisiais geologiniais laikotarpiais iš dumblių susiformavo diatomitai, skalūnai. Iš dumblių atsirado sausumos augalai. Daugelis dumblių yra nutekamųjų vandenų biologinio filtro komponentas. Dumbliai yra patogus objektas fotosintezei, branduolio ir citoplazmos funkcijoms tirti. Planktoniniai dumbliai ir melsvabakterės yra vienas iš hidrobiontų tarpusavio ryšių esminių veiksnių, reguliuojančių vandens telkinių biologinį produktyvumą. Kai kurie dumbliai priskiriami prie potencialiai toksinių organizmų. Nuo jų išskiriamų toksinų žūsta žuvys, suserga žmonės, gyvuliai.
Lietuvos vandenyse rasta apie 600 gėlavandenių dumblių rūšių, priklausančių įvairioms sistematinėms grupėms. Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais auga rudadumbliai ir raudondumbliai. Lietuvos dirvožemiuose yra apie 100 rūšių.
1 – glitadumblis Gloeocapsa alpina, 2 – gleivėtis Nostoc kihlmani, 3 – dinobris Dinobryon sertularia, 4 – valkčiadumblis Chlamydomonas angulosa, 5 – gaurūnė Vaucheria sessilis, 6 – ilgadumblis Macrocystis pirifera; 1–5 –padidinta, 6 – sumažinta
L: T. Cavalier‑Smith A Revised Six‑kingdom System of life / Review Combrigde Phylosophical Soviety 1998 v 73(3).
1256